Šeštadienį iš Lietuvos jis buvo nuskraidintas į Oslą ir šiuo metu yra neatskleidžiamoje vietoje rytų Norvegijoje su savo šeima.

Norvegijos premjerė Erna Solberg penktadienį padėkojo Lietuvos prezidentui G. Nausėdai, kad padėjo susigrąžinti F. Bergą. Ji Lietuvą pavadino „puikia sąjungininke ir tikra drauge“, ir pridūrė, kad Norvegija išliks dėkinga.

Kaip 2018 metais rašė „Washington Post“, F. Bergo istorija – itin mįslinga, kad jis užsiima šnipinėjimu netikėjo net artimiausi jo bičiulai.

Rusijos teismas šių metų balandį F. Bergui skyrė 14 metų įkalinimo, bausmę atliekant griežtojo režimo kolonijoje, jį Maskva apkaltino rusų atominių povandeninių laivų šnipinėjimu.

Remiantis kaltinimo versija, norvegas rinko informaciją apie Rusijos karinio jūrų laivyno atominius povandeninius laivus. Ją F. Bergui esą perdavė Rusijos gynybos pramonės įmonės darbuotojas, kuris veikė kontroliuojamas specialiųjų tarnybų.

Kaltintojai tvirtino, kad F. Bergas už piniginį atlygį bendradarbiavo su Norvegijos žvalgybos tarnyba. Norvego advokatai teigė, jog kaltintojai neįrodė, kad F. Bergas buvo „informuotas apie tuos įvykius, į kuriuos buvo įtrauktas, ir jo neinformuotumas buvo tokio masto, jog leidžia kalbėti apie tai, kad jo veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties“.

Frode Bergas

F. Bergas pripažino, kad kelis kartus veikė kaip Norvegijos žvalgybos tarnybų kurjeris, bet sakė manęs, kad vežiodavo tik pinigus.

2017 metų pabaigoje prasidėjusi šnipinėjimo paslaptis sutrikdė šiaurės Norvegijos pasienio miestelio gyventojus, kurie niekada nemanė pateksiantys į konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų.

Dabar iškilo pavojus, kad tris dešimtmečius ledinio fiordo pakrantės gyventojų dėtos pastangos užmegzti nuo geopolitikos nepriklausančius ryšius nueis niekais, rašė rašė „Washington Post“.

Pasak leidinio, nė vienas iš Barenco jūros pakrantės miestelio, esančio už 15 min. kelio nuo Rusijos pasienio, nežinojp, kodėl 2017 m. gruodį Maskvos Raudonojoje aikštėje policija sulaikė į pensiją išėjusį 62 m. pasienio inspektorių.

Jo advokatų teigimu, F. Bergas kaltinamas išsiuntęs vokus su pinigais ir šnipinėjimo instrukcijomis Maskvoje gyvenančiai moteriai, vardu Natalija.

„Užtikrinu, kad jis – ne šnipas, – amerikiečių leidiniui kalbėjo Kirkeneso meras Rune Rafaelsenas. – Svarstau, ar tik kas nors juo nepasinaudojo?“

Šis atvejis sulaukė didelio tarptautinio dėmesio, iš dalies todėl, kad Norvegijos valdžia nesutiko patenkint F. Bergo draugų prašymo padaryti didesnį spaudimą Kremliui.

Tai sukrėtė Kirkeneso gyventojus, kurių teigimu, F. Bergas įkūnijo šio nuošalaus regiono pastangas sustiprinti ryšius net po pastaraisiais metais atsiradusios geopolitinės įtampos.

Frodė Bergas

„Ar Rusijos specialieji agentai pakišo F. Bergą, siekdami išprovokuoti tarptautinį incidentą su Norvegija, NATO pasienio nare? Ar Norvegijos žvalgyba pasinaudojo F. Bergu kaip nieko nežinančiu pasiuntiniu operacijoje, kuri nepavyko? Arba – F. Bergo draugai kategoriškai neigia šį scenarijų – jis visgi gyveno dvigubą gyvenimą?“ – tokius klausimus kėlė „The Washington Post“.

Po teismo posėdžio, kai norvegų žurnalistai pateikė F. Bergui klausimų, jis įsitvėrė abiem rankomis į grotas ir tvirtino, kad jam paspendė spąstus.

„Jaučiu, kad su manim neteisingai pasielgė, – sakė jis, turėdamas omenyje asmenis Norvegijoje, kurie, pasak jo advokatų, padavė jam vokus ir paprašė išsiųsti. – Kovojau su neapykanta ir pykčiu.“

Kol kas atrodo aiškus vienintelis dalykas – kad net Kirkenesas (1944 m. sovietų kariuomenė išlaisvino jį iš nacių, dabar miestas priklauso bevizei Rusijos ir Norvegijos zonai) negali atsiriboti nuo konfrontacijos tarp Rusijos ir Vakarų, rašė leidinys.

Šitai mokytojas Robertas Nesje suprato prisiminęs, kad artimas bičiulis F. Bergas yra įkalintas Maskvos sustiprinto saugumo Lefortovo kalėjime.

„Tai absurdas. Tiesiog nerealu, – sakė R. Nesje. – Atrodo, kad grįžta Šaltasis karas.“

Išvažiavus iš Kirkeneso, tvarkingo Skandinavijos miestelio, kuriame krabas vakarienei kainuoja 220 dolerių, važiuojant į pietryčius pasiekiamas Rusijos miestelis Nikelis – jame iš didžiulės nikelio gamyklos rūksta dūmai ir vis dar stovi Lenino biustas.

Regiono tarptautinių reikalų koordinatorė Tatjana Bazanova sako, kad F. Bergas dalyvavo visuose bendruose abiejų pasienio miestų projektuose, o jo suėmimas gali mesti šešėlį ant jų visų. „Jei jis tikrai buvo šnipas, atrodytų, kad visas mūsų bendradarbiavimas yra įvairių operacijų priedanga.

Frodė Bergas iš Lietuvos išskraidinamas į Norvegiją

Žmonės gali sakyti, kad aš esu užsislaptinusi šnipė“, – svarstė T. Bazanova. Į Kirkenesą, Šaltojo karo fronto liniją, F. Bergas atvyko 1975 m., būdamas karininku. Prieš keletą metų duotame interviu jis pasakojo, kaip tuo metu kas savaitę mokė paleisti gynybinę ugnį iš tankų ir sraigtasparnių.

1990 m. jis tapo pasienio komisijos nariu ir jai priklausydamas ketvirtį amžiaus stiprino Vakarų viltis užmegzti artimesnius santykius su Rusija. Jis patruliuodavo kartu su rusų kolegomis, po susitikimų eidavo su jais žvejoti, valgydavo.

Jis padėjo suorganizuoti kasmetines slidinėjimo varžybas tarp rusų, suomių ir norvegų pasienio zonoje, į kurią įprastai draudžiama eiti. 2014 m. jis išėjo į pensiją, tada tapo Kirkeneso meno organizacijos „Pikene pa Broen“, kuri koncentruojasi į mainus tarp pasienio šalių.

F. Bergo ir kitų žmonių pastangos dėl glaudesnių ryšių atsipirko. Rusų žvejybos ir naftos įmonės ėmė kurtis Kirkeneso uoste ir laivų statyklose, rusai atvykdavo ieškoti pigesnių sauskelnių ir kitokių vakarietiškų prekių.

2012 m. įsigaliojo susitarimas dėl bevizio režimo pasienyje gyvenantiems žmonėms. Žmonių judėjimas per sieną padidėjo nuo 2 000 per metus 1990-aisiais iki 320 000 2013-aisiais. Dabar tarp Kirkeneso ir Rusijos šiaurinio uostamiesčio Murmansko kasdien kursuoja autobusai. Keliautojai pravažiuoja pro Rusijos karines bazes kalnuose, mato apsnigtas spygliuotos vielos tvoras, kurias sausio pabaigoje nudažo rausva šiaurės popietės šviesa.

„Nebijau Rusijos, – interviu sakė F. Bergas. – Išmanau istoriją. Puikiai pažįstu rusus. Nejaučiu jiems nė trupučio priešiškumo.“ Anot Maskvos pareigūnų, tai buvo melas.

Frode Bergas

Anot F. Bergo advokatų, jis neigė žinojęs, kad vokuose – slaptos šnipinėjimo instrukcijos. Advokatų teigimu, FSB kaltina F. Bergą buvus vienos krypties kurjeriu, kuris nežinojo rusų paslapčių. Bet Rusijos valstybinė naujienų tarnyba teigė, kad F. Bergas pavogė slaptos informacijos apie Rusijos šiaurės karinį jūrų laivyną, ir pareiškė, kad negalima pasitikėti jokiu užsieniečiu, rodančiu didelį susidomėjimą Rusija.

F. Bergą ir Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį bei Aristidą Tamošaitį Rusija, pasienyje su Karaliaučiaus sritimi, perdavė Lietuvai penktadienio vidurdienį, lietuviai norvegą netrukus perdavė Norvegijos ambasados žinion.

Lietuva savo ruožtu perdavė Rusijai du dėl šnipinėjimo nuteistus Rusijos piliečius Nikolajų Filipčenką ir Sergejų Moisejenką. Jiems G. Nausėda suteikė malonę.