Nauja konstitucija yra vienas svarbiausių beveik mėnesį šalį krečiančių protestų dalyvių reikalavimų.

Dabartinė konstitucija, priimta A. Pinocheto karinės chuntos ir galiojanti nuo 1980 metų, buvo keista daugybę kartų. Tačiau ji nenumato valstybei pareigos užtikrinti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą – to reikalauja milijonai į gatves protestuoti išėjusių čiliečių.

Čilės Nacionalinio Kongreso nariai po užsitęsusių derybų tarp valdančiosios koalicijos ir opozicinių partijų penktadienį anksti ryte sutarė, kad plebiscitas bus surengtas kitų metų balandį.

Referendume rinkėjų bus klausiama, ar Konstitucija turėtų būti pakeista ir jei taip – kaip turėtų būti parengtas naujas Pagrindinis įstatymas, nurodė Senato pirmininkas Jaime Quintana.

Bus pasiūlyti trys skirtingi modeliai, kaip turėtų būti įkurta komisija naujai konstitucijai parengti. Ji galėtų būti sudaryta vien iš renkamų atstovų, politiškai paskirtų narių arba suformuota po lygiai iš vienų ir kitų.

Jeigu reikėtų komisijos narių rinkimų, jie būtų surengti 2020 metų spalį, per regionų ir savivaldos rinkimus.

„Šis susitarimas – pirmasis, bet jis yra istorinis ir fundamentalus pirmasis žingsnis, siekiant pradėti kurti mūsų naują socialinį susitarimą, ir čia piliečiai atliks pagrindinį vaidmenį“, – sakė vidaus reikalų ministras Gonzalo Blumelis.

„Džiaugiamės, kad galėjome dalyvauti susitarime, atmetančiame smurtą“, – sakė dešiniosios Nepriklausomos demokratų sąjungos vadovė Jacqueline van Rysselberghe. Jos partija yra didžiausia prezidento Sebastiano Pineros valdančiosios koalicijos narė.

Čilę jau beveik mėnesį krečia protestai, per kuriuos dažnai prasiveržia smurtas. Neramumus išprovokavo visuomenės nepasitenkinimas esama padėtimi, ypač – mažais atlyginimais, didelėmis išlaidomis ugdymui ir sveikatos priežiūrai, taip pat didžiuliu atotrūkiu tarp turtingųjų ir skurstančiųjų šalyje, kur politiškai ir ekonomiškai dominuoja kelios senos, elitui priklausančios šeimos.

Neramumai, prasidėję spalio 18-ąją nuo protestų prieš planus pabranginti metropoliteno bilietus, greitai tapo nevaldomi ir peraugo į padeginėjimą, plėšikavimą ir kasdienius demonstrantų susirėmimus su policija.

Tai yra rimčiausia krizė Čilėje nuo 1990 metų, kai šalis grįžo prie demokratijos. Per neramumus žuvo 20 žmonių, dėl penkių iš jų žūties kaltos valstybės pajėgos. Dar daugiau nei tūkstantis žmonių buvo sužeisti.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad protestų judėjimą palaiko 75 proc. čiliečių.

Kiek daugiau šalie gyventojų – 87 proc. – nurodo palaikantys protestuotojų reikalavimą keisti Konstituciją, rodo viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Cadem“ šio mėnesio pradžioje paskelbti apklausos rezultatai

Pernai, praėjus kelioms dienoms po to, kai milijardierius konservatorius S. Pinera tapo prezidentu, jo vyriausybė paskelbė, kad neleis svarstyti įstatymo projekto dėl Konstitucijos pataisų, kurį parlamentui pateikė buvusi valstybės vadovė socialistė Michelle Bachelet.