Antradienį Europos Sąjungos šalys, besiremdamos kariniu paktu, patvirtino 13 naujų projektų. Juose svarbus vaidmuo tenka Prancūzijai. Tai atspindi rezidento E. Macrono troškimą sustiprinti Europos gynybinį bendradarbiavimą.

Projektams žalią šviesą uždegė 25 valstybių, dalyvaujančių Nuolatinio struktūruoto bendradarbiavimo iniciatyvoje (PESCO), gynybos ministrai. Ši iniciatyva pradėta 2017-ųjų gruodį. Naujausiame PESCO vystymosi etape numatomi iš viso 47 projektai.

Ministrai naujuosius projektus pasirašė prabėgus savaitei po to, kai E. Macronas pareiškė, kad NATO išgyvena „smegenų mirtį“ ir paragino Europos Sąjungą saugumo ir gynybos srityse tapti savarankiškesne.

„Europos gynybos idėja pamažu įsitvirtina. Tai stiprios ir galingos Europos aggiornamento [modernizacija]“, – „The Economist“ sakė E. Macronas.

Iš 13 naujųjų PESCO projektų Paryžius dalyvauja dešimtyje, o trijuose iš jų užima vadovaujamą poziciją. Vokietija, priešingai, dalyvauja tik dviejuose projektuose ir vadovauja vienam. Ispanija dalyvauja septyniuose naujuose projektuose, Italija – keturiuose, Lenkija – dviejuose.

Emmanuelis Macronas

Penki iš 13 naujų projektų orientuoti į mokymų infrastruktūrą, keturi – į vadinamuosius įgalintojus: pagalbą padedant dislokuoti pajėgas ir pagalbą jų veiklai. Du projektai skirti karinio jūrų laivyno pajėgumams, vienas – oro erdvei, dar vienas projektas yra susijęs su kibernetiniu koordinavimu.

Prancūzija vaidina itin svarbų vaidmenį „įgalintojų“ projektuose: ji dalyvauja visuose keturiuose ir trijuose iš jų yra vadovaujanti valstybė.

Beveik 50 projektų per mažiau nei dvejus metus pradėję ES pareigūnai dabar susiduria su iššūkiu: visus juos reikia sekti ir nuspręsti, kurie iš jų turi didžiausias galimybes tapti veiksmingais.

Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo politikai Federica Mogherini sakė, kad dar per anksti spręsti, kiek projektų patirs nesėkmę.

„Nuo kitų metų naujų projektų priėmimas kuriam laikui bus sustabdytas, tad kol kas turėsime šiuos 47 projektus. Artimiausi dveji metai bus skirti įgyvendinimui būtent todėl, kad bus tikrinamas jų įgyvendinimas“, – žurnalistams sakė F. Mogherini.

Vienas iš „įgalintojų“, kuriam vadovauja Prancūzija, yra projektas, apimantis „ES karinio bendradarbiavimo pajėgumus“. Jo tikslas yra „padidinti ginkluotųjų pajėgų galimybes Europos Sąjungos viduje, kad būtų galima drauge veiksmingai kovoti su būsimomis grėsmėmis“.

Vienas realiausių projektų – „Europos patrulinė korvetė“ (EPC). Šiuo projektu Prancūzija ir Italija siekia sukurti ir pastatyti „naujos klasės karinio laivo prototipą“.

Tačiau, nepaisant įspūdingai skambančių idėjų, diplomatai įspėja, kad kai kurie pasiūlyti projektai nepasižymi aukšta kokybe.

„Kai kurie pristatyti projektai buvo nebrandūs – jų sąraše būti neturėjo“, – teigė vienas aukšto rango diplomatas. Kitas diplomatas aiškino, kad į PESCO kol kas nederėtų žvelgti kaip į alternatyvą NATO, o veikiau kaip į „mokymosi procesą, projektą, kuris pajudėjo iš savo pradžios taško ir todėl yra veikiantis, tačiau mes vis dar esame mokymosi etape“.