Po susitikimo buvo surengta dviejų valstybių vadovų spaudos konferencija. Joje dalyvavęs JAV remiamo televizijos kanalo „Nastojaščeje vremia“ korespondentas Jegoras Maksimovas „Radio Svoboda“ papasakojo apie ryškiausias A. Lukašenkos ir A. van der Belleno spaudos konferencijos akimirkas.
Klausimai dėl mirties bausmės
Pasak žurnalisto, klausimų buvo gan mažai. Iš Baltarusijos žurnalistų klausimų A. Lukašenkai uždavė tik prezidentūros akredituoti žurnalistai. Jie pateikė tik tris klausimus, daugiau niekam klausti leista nebuvo. Klausimai buvo susiję su investicijomis Baltarusijoje, ekonominiais tarpusavio santykiais – jokių aštrių klausimų nebuvo.
Susitikimas buvo skirtas būsimai hipotetinei Minsko ir Europos Sąjungos partnerystei. Tačiau iš karto buvo pasakyta, kas šiai partnerystei trukdo. Austrijos prezidentas A. van der Bellenas iš karto pasakė, kad yra kategoriškai nusiteikęs prieš tai, jog Baltarusijoje tebegalioja mirties bausmė.
A. Lukašenka šį pareiškimą ir tolesnius klausimus apie mirties bausmę priėmė pakankamai skausmingai. Jis pareiškė, kad Baltarusijoje mirties bausmei gyventojai pritarė „referendumu“, o Austrijoje toks referendumas surengtas nebuvo.
„Galbūt ir jūsų žmonės nori, kad šalyje galiotų mirties bausmė, tiesiog jūs to nežinote“, – kalbėjo A. Lukašenka, tarsi norėdamas pasakyti, kad tokia štai jūsų demokratija ir apskritai reikėtų pasižiūrėti į Jungtines Valstijas ir Kiniją“, – pasakojo J. Maksimovas.
A. Lukašenka taip pat pripažino esantis didesnis autoritarinis vadovas nei visi Europos politikai, tačiau pridūrė, jog Baltarusijai to reikia ir tai yra „šaliai į naudą“.
Atsakydamas į vis aštresnius Europos žurnalistų klausimus, jis paragino visus atvykti į Baltarusiją ir pamatyti, kad iš tiesų ten viskas yra gerai, visi žmonės laimingi, egzistuoja tikra demokratija.
Paklaustas apie galimą narystę Europos Sąjungoje, A. Lukašenka atsakė: „Jei pavyks – puiku, ačiū, jei nepriimsite – mes pakentėsime“.
Žurnalisto J. Maksimovo manymu, pats įdomiausias buvo atsakymas į eilinį klausimą apie demokratiją Baltarusijoje.
A. Lukašenka pasakė, kad jam asmeniškai ir visai šaliai nelengva, nes Baltarusija yra įsispraudusi tarp Rytų ir Vakarų, ir jam tenka kažkokiu būdu manevruoti tarp abiejų konflikto pusių.
Austrų naujienų agentūra APA rašo, kad per konferenciją A. Lukašenka gynė autoritarinį savo valdymo stilių.
Bendroje su Austrijos prezidentu spaudos konferencijoje žurnalistų paklaustas apie „autoritarinį stilių“, jis sakė: „Jūs visiškai teisus. Mūsų vadovavimas yra skirtingas“.
„Jei jūs manęs klausiate, kas yra geriau, tai mes nerasime bendro supratimo“, – aiškino A. Lukašenka. Jis ilgame savo atsakyme gyrė savo šalies pasiekimus.
„Prieš pateikdami vertinimus, jūs geriau apsilankykite Baltarusijoje. Mes esame atvira šalis“, – kalbėjo svečias.
Piliečiai iš „maždaug 80 valstybių gali be vizų atvykti į šitą autoritarišką Baltarusiją“.
Kalbėdamas apie žmogaus teises, A. Lukašenka klausė: „Kas čia yra ne taip?“ Jis piešė vaizdą, kad situacija jo šalyje šiuo klausimu yra daug geresnė nei, pavyzdžiui, Austrijoje.
Baltarusijoje esą egzistuoja „teisė į gyvenimą“ ir „teisė į darbą“ – garantija, kad kiekvienas pilietis gali dirbti, taip pat užsienyje. Be to, prezidentas minėjo „teisę į švietimą“, kuris jo šalyje yra nemokamas.
Paklaustas apie mirties bausmę, A. Lukašenka atkreipė dėmesį į 1996 metų referendumą, po kurio buvo įvesta ši priemonė. Remiantis konstitucija, panaikinti mirties bausmę esą taip pat galima tik referendumu.
„ES reikalauja panaikinimo, ir tai mums nėra vienodai“, - sakė A. Lukašenka.
Tačiau, anot jo, dažnai atliekamos nuomonės apklausos, ir gyventojų nuomonė nepasikeitė, todėl neapsimoka rengti referendumo. Tai ir yra demokratija, akcentavo A. Lukašenka.
A. Van der Bellenas teigė suprantąs referendumo argumentą. Tačiau jis pasiūlė moratoriumą, kad mirties bausmė bent jau nebūtų taikoma.
Tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) parengtame Pasaulio spaudos laisvės indekse Baltarusija užima 153 vietą. Be to, Baltarusija vis dar nepriklauso Europos Tarybai, svarbiausiai žemyno žmogaus teisių organizacijai.
A. Van der Bellenas, kuris pernai pats viešėjo Baltarusijoje, sakė aptaręs su A. Lukašenka daug klausimų, įskaitant Ukrainos krizę, ir vylėsi „pagilinti“ Vienos ir Minsko santykius.
Austrija taip pat rekomendavo Baltarusijai – vienintelei mirties bausmę vis dar taikančiai Europos valstybei – bent jau paskelbti egzekucijų moratoriumą.
A. Lukašenka savo ruožtu sakė, kad mirties bausmė galėtų būti panaikinta tik referendumu, o 1996-aisiais per tokį plebiscitą piliečiai nepritarė siūlymui. Prezidentas pridūrė, kad nuo to laiko baltarusių nuomonė šiuo klausimu nepasikeitė, todėl rengti naujo referendumo esą nereikia.
Tarptautiniai stebėtojai taip pat kritikuoja Baltarusiją, kad joje nevyksta laisvi ir sąžiningi rinkimai. Sekmadienį šalyje vyks parlamento rinkimai.
Pasak politologo Artiomo Šraibmano, tai, kad A. Lukašenka prieš rinkimus lankosi ES valstybėje, yra jo „diplomatinė sėkmė“.
A. Van der Bellenas, kurio šalis nepriklauso NATO ir dažnai vaizduoja save kaip neutralią tarpininkę tarp pasaulio galybių, sakė pajutęs „tam tikrą suartėjimą“ tarp Baltarusijos ir ES.
A. Lukašenka pabrėžė, kad ES „tampa svarbia mūsų politine ir verslo partnere“.
Rusija yra artimiausia Baltarusijos sąjungininkė ir turi su ja sudariusi sutartį, pagal kurią numatytas glaudus prekybinis ir karinis bendradarbiavimas.
Vis tik pastaraisiais mėnesiais Maskva spaudžia Minską dėl glaudesnės integracijos. Nors A. Lukašenka teigiamai vertina artimesnių santykių su Rusija galimybę, jis atmeta idėją suvienyti abi valstybes.
Maskva savo ruožtu neigia, kad to nori. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas yra sakęs, jog yra „normalu“, kad Minskas palaiko ryšius su kitomis šalimis.
„Įsiterpusi tarp replių“
Vizitas Austrijoje – pirmoji oficiali A. Lukašenkos išvyka į ES priklausančią šalį per daugiau kaip trejus metus.
Baltarusijai, dažnai kritikų Vakaruose pavadinamai „paskutiniąja Europos diktatūra“, yra paskelbta sankcijų dėl prastos žmogaus teisių padėties ir sąžiningų rinkimų stygiaus. 65-erių A. Lukašenka retai lankosi Europos valstybėse.
Tačiau pastaraisiais metais Vakarai ir Minskas deda pastangas, kad pagerintų savo santykius, Kremliui siekiant artimesnių ryšių tarp Rusijos ir Baltarusijos.
A. Lukašenkos teigimu, jo šalis tarp Rytų ir Vakarų „tarp replių“.
„Nepaisant to, kartais mums labai gerai sekasi“, – žurnalistams sakė Baltarusijos prezidentas per bendrą spaudos konferenciją su A. Van der Bellenu.
Paklaustas apie žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje A. Lukašenka sakė, kad „tai yra šalis, kur galima taikiai ir saugiai atsipalaiduoti“.
„Kad išliktume, esame naudoję įvairius metodus, bet niekas negali pasakyti, kad jie buvo nedemokratiški arba pakenkė Baltarusijos žmonėms“, – teigė jis.
„Ištikimiausia“ sąjungininkė Europos Sąjungoje
Rugsėjį A. Lukašenka taip pat yra sakęs, kad nori pagerinti santykius su Vašingtonu. Tada retų derybų į Minską buvo atvykęs tuometinis Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas.
Sovietų Sąjungos laikais kolūkiui pirmininkavęs A. Lukašenka 1994 metais tapo pirmuoju nepriklausomos Baltarusijos prezidentu ir nuo to laiko valdo šalį.
2016 metais A. Lukašenka lankėsi Italijoje ir Vatikane, Europos Sąjungai panaikinus didžiąją dalį sankcijų, kurios buvo paskelbtos baltarusių lyderiui ir keliems kitiems veikėjams, siekiant paskatinti Baltarusijos pažangą žmogaus teisių srityje.
Nuo 2016-ųjų A. Lukašenka nekart buvo kviečiamas apsilankyti Europos šalyse, bet iki šiol atmesdavo visus kvietimus.
Austrija yra vienas didžiausių Baltarusijos tiesioginių užsienio investicijų šaltinių. Baltarusijos žiniasklaida praminė šią šalį „ištikimiausia“ Minsko sąjungininke Europos Sąjungoje.
A. Lukašenka yra lankęsis Austrijoje ir asmeniniais tikslais. 2002 metais jis šioje šalyje slidinėjo su šeima. Kovą lankydamasis Baltarusijoje S. Kurzas padovanojo A. Lukašenkai rankų darbo medines slides.