E. Macronas ir dar daugiau nei dvidešimt valstybių ir vyriausybių vadovų antradienį dalyvavo Taikos forume Paryžiuje, pradėjus vos kelioms dienoms po to, kai Vakarų sostines sukrėtė jo pastabos apie NATO ir ES perspektyvas.
„Mes išgyvename beprecedentę krizę mūsų tarptautinėje sistemoje“, – sakė prezidentas, tęsdamas temą, pradėtą ketvirtadienį savaitraščio „The Economist“ išspausdintame interviu. Jame Prancūzijos vadovas pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“, o ES rizikuoja prarasti įtaką pasaulyje.
Pasak E. Macrono, kuris nuo atėjimo į valdžią 2017 metais siekė užimti svarbią vietą tarptautinėje arenoje, valstybėms ir organizacijoms reikia „naujų bendradarbiavimo būdų, naujų aljansų“.
Po Antrojo pasaulinio karo sukurtos politinės ir ekonominės sistemos padėjo užtikrinti taiką kai kuriems regionams, sakė prezidentas, ir daugeliui – išbristi iš skurdo.
Tačiau naujai atsiradusi nelygybė tarp tautų ir valstybių paskatino nacionalizmo ir vienašališkumo atgimimą „net tarp tų, kurie yra įvardijami kaip paskutiniai šios tarptautinės sistemos sergėtojai“, kalbėjo E. Macronas.
Siekiant kovoti su šios dienos iššūkiais – skurdu, karu, nevaldomu gyventojų skaičiaus augimu, migracija ir senkančiais gamtiniais ištekliais – pasauliui reikia „didesnio bendradarbiavimo“, o ne mažesnio, tvirtino forumo šeimininkas.
Jokio „veidmainiavimo“
E. Macronas taip pat perspėjo, kad negali būti jokio „jautrumo ar veidmainiavimo“, vertinant tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinės Tautos, darbą. Jungtines Tautas prezidentas pavadino „užsiblokavusiomis“.
E. Macrono interviu „The Economist“ sukėlė didžiulį ažiotažą. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Prancūzijos vadovo pastabos buvo „radikalios“, o JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pakartojo, kad NATO „tebėra svarbi, ypač svarbi, galbūt istoriškai viena iš svarbiausių strateginių partnerysčių visoje žinomoje istorijoje“.
Tačiau Maskva šiltai sutiko E. Macrono komentarus, iš kurių aiškiai matyti, kad jis siekia dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
E. Macronas taip pat pareiškė, kad kalbėti atvirai yra labai svarbu. Šiuos žodžius jis veikiausiai skyrė savo kritikams.
„Aš manau, kad mums reikia tiesos... tylėjimas nėra išeitis“, – sakė jis.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pritarė Prancūzijos lyderiui, kad „reikia imtis veiksmų [skatinant] tarptautinį bendradarbiavimą“, įskaitant bendradarbiavimą NATO. Jis taip pat pritarė, kad gerai yra tokias problemas „aptarti atvirai“.
Tuo metu būsimoji Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad kovai su šiandieniniais iššūkiais reikia „stiprių institucijų ir efektyvesnio daugiašalio bendradarbiavimo“.
„Tačiau pernelyg dažnai yra priešingai: dabartinės galybės vienos žengia naujais takais; atsiranda, atgimsta ir konsoliduojasi naujos galybės“, – sakė ji.
„Unilateralizmo plitimas“
Išrinktoji EK vadovė taip pat sakė, kad ES privalo užimti tvirtesnes politines pozicijas tarptautinėje arenoje.
Ji išreiškė viltį, kad jos vadovaujama Komisija ateityje bus „tikrai geopolitiška“.
„Noriu labiau į išorę orientuotos Europos Sąjungos. Europos, kolektyviai ginančios mūsų bendras vertybes ir bendrus interesus pasaulyje“, – sakė U. von der Leyen.
Pasak jos, daugiašališkumas po karo pagaliau sukūrė Europą „taikią ir vieningą“, sugebančią „spręsti mūsų... nesutarimus“ dialogo keliu, „o ne apkasuose“.
„Mums negalima užmiršti, kaip toli mes nuėjome ir kodėl“, – kalbėjo buvusi Vokietijos gynybos ministrė. Ji palaikė E. Macrono perspėjimus dėl hegemonijos ir nacionalizmo, kuris, pasak Prancūzijos lyderio, jau buvo išbandytas anksčiau ir tik „davė mums karą“.
Kinijos viceprezidentas Wangas Qishanis prisidėjo prie raginimų labiau puoselėti pasaulio vienybę.
„Unilateralizmo, protekcionizmo ir populizmo plitimas, tendencija racionalų mąstymą ir veiksmus pakeisti emocijų proveržiu nepadeda spręsti problemų“, – sakė jis kalbėdamas forume.
„Mes tikimės, kad šalys gali dirbti kartu, kad ieškodamos daugiau bendrų interesų sumažintų taikos stygių, kad sustiprintų taikos užtikrinimo priemones laikantis daugiašališkumo [principo]... ir sutvirtintų įsipareigojimus taikai, skatindamos dialogą tarp kultūrų“, – sakė jis.