„Jeigu kalbėtume apie pajėgų atitraukimą ir Rusijos pasirengimą tokiam išvedimui... Manau, kad kai vasarą pradėjome šį procesą, jie iš viso netikėjo, kad mes galime eiti tokiu keliu. Dabar kamuolys Rusijos pusėje. Rusija užspiesta į kampą“, – pareiškė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Ministras mano, kad, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskambino Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui, kalbėta apie datą ir vietą, kur galimai vyks normandiškojo formato derybos dėl situacijos Donbase sureguliavimo.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas pridūrė, kad šiuo metu viršūnių susitikimo datos svarstomos valstybių dalyvių (Vokietijos, Rusijos, Prancūzijos ir Ukrainos) diplomatinių kanalų lygmenyje, nors oficialiai apie tai ir neskelbiama.
Lapkričio 11 dieną pasirodė informacijos, kad Vokietijos kanclerė ir Rusijos prezidentas telefonu aptarė galimybes, kaip užbaigti konfliktą Ukrainos rytuose, ir išspręsti rusiškų dujų tranzito Ukrainos dujotiekio sistema klausimą.
Kijevas ir Donbasas po trejų metų užbaigs pajėgų atitraukimą bandomuosiuose ruožuose
Tarptautinės bendrijos nepripažįstama vadinamoji „Donecko liaudies respublika“ (DLR) ir Kijevas antradienį galutinai užbaigs pajėgų atitraukimą nuo fronto linijos Petrivskės gyvenvietės rajone, pranešė šio prorusiškų separatistų Ukrainos rytuose įkurto darinio vyriausybė.
„DLR liaudies milicija per vieną dieną atitraukė pajėgas Petrivskėje. Antradienį speciali ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) stebėjimo misija turi patvirtinti, kad visos šalys įvykdė įsipareigojimus dėl pajėgų atitraukimo“, – sakė DLR vyriausybės atstovas.
Lapkričio 11 dieną Kijevas taip pat pranešė užbaigęs pajėgų atitraukimą nuo fronto linijos ties Petrivskės gyvenviete.
Pajėgos atitraukiamos 1 km atstumu nuo kontaktinės linijos veidrodiniu principu.
„Pajėgų atitraukimą kontroliavo tarptautiniai stebėtojai. Be to, ESBO atstovai tikrino atitraukiamos ginkluotės numerius, kad būtų išvengta pažeidimų ateityje“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė separatistų darinio vyriausybės atstovas.
Kontaktinė grupė konfliktui Rytų Ukrainoje spręsti 2016 metais priėmė sprendimą dėl pajėgų bei ginkluotės atitraukimo ir nustatė tris bandomuosius ruožus – ties Stanyčno Luhanskės, Zolotojės ir Petrivskės gyvenvietėmis. Tąsyk konflikto šalims pavyko atitraukti pajėgas tik pirmame ruože. Pajėgų atitraukimas ties Zolotoje ir Petrivske daug kartų nutrūko.
Spalio 1 dieną per posėdį Minske kontaktinė grupė vėl sutarė dėl pajėgų atitraukimo ties Zolotojės ir Petrivskės gyvenvietėmis.
Konflikto šalių pajėgų atitraukimas yra viena iš sąlygų vadinamojo Normandijos ketverto – Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos – viršūnių susitikimui surengti.
Atitraukus pajėgas iš trijų bandomųjų rajonų, turi būti pradėtas sinchroniškas teritorijos išminavimas.
Ukrainos vicepremjeras: karas su Rusija baigsis tik sugrąžinus Krymą
Faktinė karo tarp Ukrainos ir Rusijos padėtis bus baigta tik tuomet, kai Rusija grąžins Ukrainai okupuotas teritorijas, įskaitant Krymą, pareiškė Ukrainos vicepremjeras Dmytro Kuleba.
Pasak jo, kol kas Kijevas nėra suskaičiavęs, kiek žalos Rusija turės atlyginti už Donbaso sunaikinimą.
„Tai reikia suskaičiuoti. Ten (Donbase) išpjaustė ir išvežiojo gamyklas, užtvindė šachtas, jei bus ekologinė katastrofa, visa tai reikia suskaičiuoti. Aš esu už tai, kad karas su Rusija baigtųsi. Aš už tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje mes normalizuotume savo santykius, tačiau to nebus pagal principą „ėmėm ir užmiršom“. Rusija turi sumokėti už savo agresiją. Karas baigsis tada, kai bus sumokėti pinigai už agresiją ir grąžintas Krymas, kad ir kiek tai užtruktų“, – interviu naujienų portalui „RBK Ukraina“ pareiškė D. Kuleba.
Jis taip pat pabrėžė, kad okupuotas Krymas dabar vertinamas panašiai, kaip Baltijos šalys Antrojo pasaulinio karo metais, kurių prijungimas prie SSRS nebuvo pripažintas Vakaruose. Tiesa, tokia pozicija netrukdė Vakarams bendradarbiauti su Maskva kitose srityse.
„Tai yra toks modelis, kuris yra dabar. Suprantu, kad gali prasidėti isterija, neva Ukraina pamiršo Krymą, bet aš esu giliai įsitikinęs, kad karas su Rusija tęsis iki tol, kol Krymas nebus grąžintas į Ukrainos sudėtį. Karas prasidėjo nuo Krymo, karas Krymu ir baigsis. Mes šiame kare kovosime dėl Krymo, pirmaiusia politiškai ir ekonomiškai“, – pridūrė D. Kuleba.
Pasak politiko, Krymas sugrįš į Ukrainos sudėtį tada, kai Rusija susilpnės, o tada Krymas „tiesiog išslys iš jos nusilpusių rankų“.