A. Lukašenka, kadaise JAV pramintas „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“, lapkričio 12 d. Vienoje turi susitikti su Austrijos prezidentu Alexanderiu Van der Bellenu.
Tai jo pirmasis valstybinis vizitas šalyje, kurioje veikia Jungtinių Tautų agentūros ir kuri mėgsta tarpininkauti kaip Vakarų-Rytų diplomatijos centras. Kelionė buvo sutarta dar kovo mėnesį, kai tuometinis kancleris Sebastianas Kurzas susitiko su A. Lukašenka Minske.
Baltarusijos valdžios atstovai „iš tiesų bando“ užmegzti ryšius su Vakarais, daugiausia dėl ekonominių priežasčių, pažymėjo Londono tyrimų grupės „Ostrogorski Centre“ vyresnysis analitikas Igaras Gubarevičius.
Vis dėlto „jie yra linkę gerinti santykius tol, kol iš jų nebus reikalaujama reformų, galinčių kelti grėsmę Lukašenkos galiai“.
Vizitas įvyks savaitę prieš Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybas Maskvoje dėl integracijos „gairių“, kuriomis siekiama glaudžiau susieti abiejų šalių ekonomikas.
Programa gruodžio mėnesį turėtų būti pateikta patvirtinti A. Lukašenkai ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Europos Sąjunga bando išvilioti buvusią sovietinę respubliką iš Kremliaus šešėlio, panaikindama sankcijas, kurios buvo taikomos asmeniškai A. Lukašenkai, kai šis paleido politinius kalinius ir padėjo tarpininkauti konflikte tarp Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų.
JAV taip pat švelnina santykius, rugsėjį paskelbusi, kad pirmą kartą nuo 2008 m. grąžina į Baltarusiją savo ambasadorių. Tai įvyko netrukus po to, kai tuometinis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas susitiko su A. Lukašenka Minske, norėdamas „pabrėžti JAV paramą Baltarusijos suverenumui ir nepriklausomybei“, kaip pažymėjo JAV ambasada.
„Tiesti tiltus“
A. Lukašenkos vizitas Austrijoje rodo, kad „Baltarusijai atsiveria iki šiol uždaryti vartai“, teigia Konstantinas Zatulinas, Rusijos Dūmos NVS reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas.
„Baltarusija bando nutiesti tiltus į Vakarus, o Vakarai yra suinteresuoti palaikyti Baltarusiją“, – sakė jis.
Nors Rusija ir Baltarusija pasirašė 1999 m. susitarimą sudaryti vadinamąją sąjunginę valstybę, A. Lukašenka atmetė reikalavimus kurti piniginę sąjungą, bendrą teisinę sistemą ir bendrą užsienio ir saugumo politiką.
Dar balandį trys Kremliui artimi žmonės sakė, kad Rusija gali reikalauti suvienytos valstybės su Baltarusija, matydama tai kaip būdą apeiti konstitucinį draudimą V. Putinui pratęsti savo prezidentavimo laiką, kai 2024 m. baigsis dabartinė jo kadencija.
V. Putinas paneigė bet kokius panašius planus. Liepos mėnesį A. Lukašenka atmetė susivienijimą pareikšdamas, jog sutinka su V. Putinu, kad „Rusijos absorbavimas į Baltarusiją arba Baltarusijos į Rusiją“ net neturėtų būti svarstomas, pranešė naujienų tarnyba „Belta“.
Vis dėlto, kadangi Baltarusija yra priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų tiekimo, A. Lukašenka pajuto spaudimą, kai Maskva šiais metais įvedė naujas mokesčių taisykles, kurios, jo teigimu, iki 2024 m. Baltarusijai gali atnešti beveik 11 milijardų dolerių nuostolių dėl išaugusių naftos kaštų.
Vienoje bus aptariamos tokios temos kaip ES Rytų partnerystės programa ir Maly Trostineco memorialas netoli Minsko, kur naciai per Antrąjį pasaulinį karą nužudė daug Austrijos žydų.
Austrija teigia, kad įvyks „kritinis dialogas žmogaus teisių klausimais“ ir verslo viršūnių susitikimas.
Nors A. Lukašenka „gali imtis visų norimų gestų“, kad pademonstruotų savo nepriklausomybę, „yra vienas objektyvus dalykas – Baltarusija ekonomiškai tebėra labai priklausoma nuo Rusijos“, pažymėjo Fiodoras Lukjanovas, kuris vadovauja Užsienio ir gynybos politikos tarybai, tyrimų grupei, kuri konsultuoja Kremlių.
Sąjunginės valstybės planuose „teigiama, kad Baltarusija neturi galimybių manevruoti“, pridūrė jis.
