Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas su savo komanda lipte prilipę prie netylančių telefonų nuo praėjusio ketvirtadienio, kai buvo atspausdintas interviu, kuriame jis pareiškė apie „NATO smegenų mirtį“. Jo komentarai pakurstė ugningą reakciją visame vakarietiškame aljanse su Vokietijos Angela Merkel priešakyje. Bet Prancūzija nesiliauja primygtinai tvirtinti, kad Europai būtina didinti savo karinius pajėgumus.
„Atsidūrėme ties svarbiu diplomatinio momento slenksčiu“, – sakė vienas Prancūzijos pareigūnas, nepanoręs patikslinti, ką turįs galvoje.
Silpstant A. Merkel autoritetui Vokietijoje ir Jungtinei Karalystei (JK) ruošiantis trauktis iš Europos Sąjungos, 41 metų E. Macronas vis atviriau reiškia pretenzijas tapti de facto ES lyderiu.
Reguliariai užsiimdamas „baltos varnos“ poziciją ES Vadovų Taryboje, būtent E. Macronas diktuoja Jungtinės Karalystės vieno po kito „Brexit“ pratęsimo terminus, būtent E. Macronas blokuoja derybų dėl stojimo į ES su Šiaurės Makedonija ir Albanija klausimą, būtent E. Macronas vadovauja santykių plėtrai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Bet statyti kryžių kariniam aljansui, palaikančiam saugumą nuo pat Antrojo pasaulinio karo metų, reikštų jau kito lygmens ataką prieš Europos projekto ramsčius.
Radikalus posūkis Sirijoje
Prancūzija, kaip NATO narė, visada jautėsi nepatogiai, pageidaudama didesnės laisvės užsienio politikoje. Abejodamas aljanso efektyvumu, E. Macronas verčia europiečius įvertinti savo saugumo parametrus ir ragina juos palaikyti jo siūlomą didesnės karinės integracijos planą. Tai leistų ES vykdyti nepriklausomą užsienio politiką, be įsipareigojimų JAV ir NATO.
Paskutinis lašas E. Macronui buvo prezidento Donaldo Trumpo spalį priimtas sprendimas atitraukti pajėgas iš šiaurinės Sirijos.
„Mūsų amerikiečių partnerio nestabilumas ir kylanti įtampa reiškia, kad pati Europos gynybos idėja palaipsniui atsigauna“, – sakė jis.
Prancūzijos akibrokšto sulaukta kaip tik tuo metu, kai NATO ruošiasi gruodį vyksiančiam viršūnių susitikimui aljanso įkūrimo 70-metinių proga. E. Macronas netrukus turėtų pietauti su Angela Merkel Berlyne, be to, artimiausiu metu numatytas jo pokalbis telefonu su D. Trumpu.
Nors E. Macronas nesutaria su D. Trumpu visa eile klausimų, nuo prekybos iki klimato, jie abu yra išsakę savo nusivylimą dėl NATO – nors abu dėl skirtingų priežasčių, – o penktadienį JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo atkartojo E. Macrono perspėjimą dėl aljanso ateities.
Jeigu ES valstybės neskirs daugiau lėšų gynybai, „esama rizikų, jog NATO gali tapti neefektyviu arba atgyvenusiu“, Berlyne kalbėjo M. Pompeo.
Įtarimai dėl Rusijos
E. Macrono pasiūlymas sulaukė palaikymo ES šalyse, įskaitant Vokietiją, Suomiją ir Ispaniją. Bet jo pareiškimas „NATO smegenų mirtį“ vis dėlto sukėlė rimto susirūpinimo jo sąjungininkėms.
A. Merkel teigė, kad ją suglumino E. Macrono „drastiški“ komentarai. NATO vadovas Jensas Stoltenebergas jam pareiškė, kad Europos integracija būtų buvusi neįmanoma be NATO.
Rytų Europoje, kur dauguma žmonių vis dar atmena Šaltojo karo metus ir vis dar jaučia grėsmę iš ekspansionistinės Rusijos, E. Macronas susiduria su itin nelengva užduotimi sustyguoti savo ES partneres.
„Europa neturi būtinų išteklių ar politinės valios“, kad galėtų apsiginti už NATO ribų, penktadienį valstybiniam transliuotojui sakė Estijos gynybos ministras Juris Luikas. Iš tiesų, pridūrė jis, prancūzų kariai yra dalis NATO kontingento, nusiųsto į Estiją „ginti Estijos ir viso rytinio flango nepriklausomumą ir suverenumą“.
„Karo menas“
Radikaliai peržiūrimos konvencijos tampa charakteringu Prancūzijos lyderio braižu; buvęs investicinės bankininkystės atstovas reguliarai laužo kolegialesnes ES vadovų tarybos tradicijas.
E. Macrono požiūris, galima sakyti, paremtas Sun Tzu „Karo menu“, senoviniu kinų kariniu žinynu, tapusiu esminiu įmonių vadovų vadovėliu.
Anot vieno pareigūno, per savo 2017 metų kampaniją E. Macronas dažnai remdavosi šioje knygoje išdėstytais patarimais dėl taktikos ir mokė savo patarėjus bei padėjėjus, kad yra labai svarbu nustebinti savo priešininką improvizacijomis.
Mėginimas užklupti savo partnerius bei konkurentus nepasiruošusius, – regis, dalis E. Macrono strategijos; pasak vieno Europos pareigūno, net Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drian‘as, kartais nežino, ką jo viršininkas paskelbs. Pavyzdžiui, į Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Bjarice, vykusį šių metų rugpjūtį, netikėtai atvyko Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas. Apie M.J.Zarifo atvykimą iš anksto E. Macronas nebuvo skelbęs, nors žinojęs.
E. Macronas surežisavo savo naujausią dramatišką „coup de theatre“ praėjusią savaitę, kai J. Stoltenbergas ir M. Pompeo atvyko į Berlyną minėti Berlyno sienos griuvimo 30-ųjų metinių kartu su Angela Merkel. Pareigūnai susirinko prisiminti akimirkos, atvėrusios naują istorinį puslapį Vakarų aljansui, ir pabrėžti jo esminį vaidmenį Europos istorijoje.
E. Macronas susitikime net nedalyvavo. Bet darbotvarkę vis tiek sudarinėjo jis.
