Istorikas, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto docentas Olegas Sokolovas prisipažino įvykdęs žmogžudystę. Remiantis jo advokato žodžiais, vyras šiuo metu ištiktas šoko, apimtas skaudžių pergyvenimų, be paliovos graudinasi.
Lapkričio 9 d. 63-ejų metų O. Sokolovas buvo ištrauktas iš Mojkos upės.
Spėjama, kad apsvaigęs vyras galėjo įkristi į upę, kai mėgino atsikratyti kūno dalimis.
Su savimi jis turėjo kuprinę, kurioje buvo nupjautos moters rankos. Daroma prielaida, kad docentas nužudė buvusią savo studentę ir tuometinę sugyventinę Anastasiją Ješčenką.
Buvo gauta informacijos, kad O. Sokolovas planavo atsikratyti merginos palaikais, o tada apsivilkti Napoleono mundurą ir nusižudyti Petropavlovsko tvirtovėje, rašo meduza.io.
„Jis pripažino savo kaltę“, – agentūrai AFP sakė O. Sokolovo advokatas Aleksandras Počujevas, kuris pridūrė, kad jo klientas bendradarbiauja su teisėsauga.
Anot advokato, O. Sokolovas sakė, kad jauną meilužę nužudė per konfliktą, o vėliau nupjovė jos galvą, rankas ir kojas.
Advokato teigimu, O. Sokolovas galėjo patirti didžiulį stresą arba buvo emociškai nestabilios būklės.
Iš upės ištrauktas istorikas pirmiausia dėl peršalimo buvo nuvežtas į ligoninę, o dabar yra uždarytas areštinėje. Sprendimą dėl taikytinos kardomosios priemonės teismas ketina priimti lapkričio 11 d.
Prancūzijoje veikiantis institutas ir Rusijos karo istorikų bendruomenė (RVIO) pašalino O. Sokolovą iš savo mokslinių tarybų narių gretų. Pasklidus informacijai apie A. Ješčenkos nužudymą, iš RVIO internetinės svetainės dingo įrašas apie O. Sokolovo priklausymą bendruomenės mokslinei tarybai, tačiau „Google“ saugykloje šie duomenys išliko. Pasak RVIO mokslinės tarybos vadovo Vladimiro Čurovo, O. Sokolovas priklausė ankstesnei tarybai. Kada būtent istorikas buvo iš jos pašalintas, V. Čurovas nepatikslino.
Ieškant kitų A. Ješčenkos kūno dalių, Mojkos upėje buvo rastas kito žmogaus skeletas. Kam jis priklausė, neaišku. A. Ješčenkos palaikų fragmentų tebeieškoma. Remiantis preliminariais duomenimis, per dvi dienas narams iš Mojkos pavyko ištraukti maišus su nužudytosios kojomis.
Kaip pranešė „Interfax“ ir „47news“, A. Ješčenkos galva buvo rasta O. Sokolovo bute (remiantis „47news“ gauta informacija, jame buvo ir moters liemuo). Kaip teigė „Interfax“ kalbintas asmuo, istoriko bute buvo rasta rankinių pjūklų, peilių, kirvis, taip pat mažo kalibro šautuvas (juo, esą, galėjo būti nužudyta A. Ješčenka) ir beveik 50 šovinių.
Nužudytoji – Rusijos vidaus reikalų ministerijos darbuotojos duktė. Apie tai kanalui „RIA Novosti“ pranešė vieno iš Kalininsko rajonų komiteto vadovas Jevgenijus Tarasenka.
Galina Ješčenka turi papulkininkio laipsnį ir vadovauja skyriui, atsakingam už Kalininsko rajono Vidaus reikalų ministerijos padalinio personalo darbą.
„Dirbome ir su jos tėvu. Jis buvo treneris, mokykloje dirbo fizinio lavinimo mokytoju. Sūnus žaidė Rusijos futbolo rinktinėje; jis – „Krasnodar“ auklėtinis“, – pasakojo J. Tarasenka.
Kalbinamas laikraščio „Komsomolskaja pravda“, nužudytosios tėvas Olegas Ješčenka patikino, kad duktė nėra sakiusi nieko blogo apie O. Sokolovą.
Savo broliui A. Ješčenka, esą, buvo pasakojusi apie prieš pat šį kraupų įvykį tarp jos ir O. Sokolovo įvykusį konfliktą.
Kalbėdamas su informacijos kanalu RBC, Sergejus Ješčenka patikino, kad jo sesuo ir O. Sokolovas buvo pora ir docentas akivaizdžiai pakvaišo iš pavydo.
Brolis papasakojo, kad lapkričio 8 d. maždaug pirmą valandą nakties sesuo paskambino ir pasakė norėjusi nueiti į draugo gimtadienį, bet O. Sokolovui šitai nepatiko. Jis neva ėmė seserį įžeidinėti ir pastūmė taip, kad ji pargriuvo galva trenkdamasi į grindis.
„Prašiau jos, kad jį paliktų, tačiau ji sakė dar turinti grįžti į butą, nes jame – visi jos daiktai. Vėliau planavo apsistoti bendrabutyje“, – perdavė nužudytosios brolio žodžius televizijos kanalas „Piatyj kanal“.
Remiantis agentūrą „Interfax“ informavusiu šaltiniu, A. Ješčenka buvo nužudyta lapkričio 8 d. maždaug antrą valandą nakties, po barnio su O. Sokolovu.
O. Sokolovą visi laikė puikiu mokslininku, tačiau ūmaus būdo žmogumi.
„Jis – ypač gerai Napoleono epochą išmanantis specialistas. Per paskaitas net imdavo kalbėti prancūziškai – parodijavo Napoleoną ir jo generolus. Pasitaikydavo, kad gerokai pakeldavo balsą. Visi jį laikė keistuoliu, visa galva pasinėrusiu į jį dominančią temą“, – portalui „Fontanka“ pasakojo O. Sokolovo studentas Fiodoras Danilovas.
Sankt Peterburgo miesto deputatas Vasilijus Kulinas taip pat prisiminė, koks dėstytojas buvo O. Sokolovas. Anot V. Kulino, istorikas turėjo nepakantaus ir už savo veiksmus neatsakančio žmogaus bruožų.
Neįvardyta istoriko pažįstama portalui gazeta.ru paminėjo O. Sokolovą buvus greitai užsiplieskiančiu, tačiau su mylimosiomis (o romanų, ypač jaunystėje, neva tikrai netrūko) jis, esą, elgdavosi gerai. „Jis rūpinosi savo išrinktųjų ugdymu, išsilavinimu, karjera“, – sakė gazeta.ru pašnekovė.
O. Sokolovas yra kelių knygų apie Prancūzijos imperatorių Napoleoną Bonaparte'ą autorius ir buvo istorinis konsultantas statant kelis filmus.
A. Ješčenka ir O. Sokolovas buvo kelių darbų bendraautoriai. Jiedu kartu studijavo Prancūzijos istoriją ir mėgo rengtis istoriniais kostiumais. O. Sokolovas dažnai apsirengdavo Napoleonu.
Šiuo metu tiriama ir žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, jog kita O. Sokolovo studentė 2008 metais apkaltino jį mėginimu nužudyti po to, kai ji nusprendė nutraukti santykius.