Praėjus dienai po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukritikavo Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, JAV prezidento Donaldo Trumpo aukščiausio rango pasiuntinys pareiškė, kad transatlantinis Aljansas neteks savo svarbos, jeigu jo 29 narės pakankamai neprisidės prie bendros gynybos.
„Jeigu šalys tiki, jog gali sulaukti saugumo naudos nesuteikdamos NATO reikalingų išteklių, jeigu jos nesilaiko savo įsipareigojimų, egzistuoja rizika, kad NATO gali tapti neefektyvia ar pasenusia organizacija“, – per forumą šalia Brandenburgo vartų kreipdamasis į auditoriją sakė M. Pompeo.
E. Macronas praėjusį ketvirtadienį susilaukė pagrindinių sąjungininkų, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kritikos už tai, kad pareiškė, jog NATO patiria „smegenų mirtį“.
Nors Prancūzijos lyderis iki šiol aktyviai pasisakė už pačios Europos karinius pajėgumus ir nepriklausomą užsienio politiką, M. Pompeo komentarai atspindi D. Trumpo kritiką NATO narėms, nepakankamai prisidedančioms prie Aljanso išlaikymo.
Ypatingos D. Trumpo kritikos susilaukia Vokietija. Amerikos prezidentas mano, kad šalis privalo įvykdyti savo įsipareigojimą padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP, nors Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp Karrenbauer pareiškė siekianti, kad ši riba būtų pasieka iki 2031 metų. Tik Vokietijos kanclerės koalicijos partneriai socialdemokratai tokiam padidinimui priešinasi.
„Tiek daug kamerų“
Praėjus trims dešimtmečiams po Šaltojo karo pabaigos pasakęs kalbą apie Amerikos ir Vokietijos santykius, JAV valstybės sekretorius sudvejojo, kai moderatoriaus buvo paklaustas, ar NATO yra „pasenusi, negyvom smegenim, ar ir tai, ir tai“.
„Tiek daug gerų klausimų, tiek daug kamerų“, – atsakė jis.
NATO lyderiams rengianties kitą mėnesį Londone vyksiančiam viršūnių susitikimui, kuris sutampa su 70-osiomis Aljanso įkūrimo metinėmis, M. Pompeo sakė, kad NATO galios negalima laikyti savaime suprantamu dalyku.
„Niekada negalime sau leisti manyti, kad dėl šios infrastruktūros, šio gražaus pastato Briuselyje, kad jis ir toliau egzistuos, kad jis ir toliau bus galia vien savo natūra, kad jis ir toliau bus svarbus ir efektyvus“, – sakė M. Pompeo.
Toks pareiškimas buvo švelnesnis nei E. Macrono, kuris, rodos, ragina keisti visą Europos saugumo architektūrą, o tokia pozicija kelia klausimų dėl NATO būsimo vaidmens. Kritikuodamas D. Trumpo įsipareigojimų trūkumą, E. Macronas pareiškė, kad neapibrėžtumas verčia abejoti dėl Aljanso pagrindinės kolektyvinės gynybos nuostatos. „Ką Penktasis straipsnis reikš rytoj?“ – duodamas interviu „The Economist“ sakė Prancūzijos prezidentas.
A. Merkel kritika
Tokie komentarai susilaukė retos kritikos iš A. Merkel, kuri Prancūzijos prezidento pareiškimą pavadino „drastiškais žodžiais“.
„Tai nėra mano požiūris į bendradarbiavimą NATO viduje“, – ketvirtadienį stovėdama šalia NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškė A. Merkel. Su M. Pompeo ji turėjo susitikti penktadienį.
Penktadienį J. Stoltenbergas pripažino, kad kai kuriais klausimais, įskaitant dėl Sirijos, tarp NATO šalių egzistuoja nuomonių skirtumai. Tačiau jis pridūrė, kad Aljansas išlieka tvirtas, ir kad Jungtinės Valstijos ir Europa yra vieningi.
„Žinau tai, kad NATO yra stipri organizacija, ir kad Šiaurės Amerika ir Europa dabar kartu daro daugiau, nei darė daug metų, – interviu Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ sakė J. Stoltenbergas. – Realybė ta, kad NATO daug dešimtmečių nėra taip smarkiai plėtusi savo kolektyvinės gynybos pajėgumų. Mes, Šiaurės Amerika ir Europa, tai darome kartu.“
J. Stoltenbergas pareiškė, kad Rusija neturi tapti izoliuota, ir pridūrė, kad NATO turėtų gerinti santykius su Maskva.
Rusija yra išreiškusi savo nepasitenkinimą pokyčiais. Prezidentui Vladimirui Putinui padarė įspūdį E. Macrono požiūris į santykius, kuris yra „gerokai dėmesingesnis“ už „rusofobiškus apokaliptinius scenarijus“, girdėtus iš daugelio ekspertų, penktadienį per spaudos konferenciją sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Kalbėdamas apie NATO sveikatą, jis pareiškė, kad „ne mums spręsti, ar NATO yra gyva ar mirusi organizacija, ir ar kuri Aljanso dalis yra komos būsenos. Nesame patologai“.
M. Pompeo pareiškė, kad pasipriešinimas autoritariniams režimams, tokiems kaip Kinija ir Rusija, bei „laisvės apsaugojimas“ yra sudėtinga užduotis, kuriai reikia didesnių bendrų NATO sąjungininkų pastangų.
Jis užsipuolė Kiniją dėl šios metodų, kurie, pasak jo, „yra siaubingai panašūs į buvusių rytų vokiečių“, o taip pat Rusiją „dėl savo kaimynų invazijos ir politinių oponentų žudymo“.
„Privalome pripažinti, kad laisvos tautos dalyvauja vertybinėje kovoje su nelaisvomis tautomis, – pareiškė M. Pompeo. – Mūsų pareiga yra nuspręsti dėl sąlygų, kuriomis gyvens mūsų žmonės.“
