„Mūsų požiūrį į Vakarus labai stipriai formavo televizija, pavyzdžiui, (populiarus televizijos serialas) „Nusikaltimo vieta“ (Tatort), ir giminių pasakojimai“, – pareiškė A. Merkel penktadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Süddeutschen Zeitung“.
„Jis buvo susijęs arba su aukštu nusikalstamumo lygiu, arba su naiviu įsitikinimu, kad Vakaruose buvo galima nesunkiai pasiekti gerovę. Po susivienijimo mes dažnai juokaudavome: „Vakarai nebėra tokie, kokie buvo“, – sakė kanclerė.
Vyriausybės vadovė papasakojo apie savo įspūdžius pirmą kartą lankantis Vokietijos Federacinėje Respublikoje.
„Kai aš pirmą sykį nuvykau į senąją Federacinę Respubliką pas gimines, nuvažiavau traukiniu iš Hamburgo į Konstancą, kad ten susitikčiau su profesoriumi, pabėgusiu iš VDR, – sakė ji. – Aš viena nakvojau viešbutyje – paprastame kambaryje su dušu koridoriuje. Ir tuo metu man kilo klausimas: ar aš, viena keliaujanti moteris, galiu be baimės miegoti Vakarų Vokietijos viešbutyje“.
„Man tai iš tikrųjų buvo problema, nors aš jau buvau apsilankiusi Rumunijoje ar Armėnijoje, kur tikrai nebuvo saugiau“, – atviravo kanclerė. „Aš tiesiog dar nebuvau nusiteikusi būti laisva. To reikia išmokti“, – pabrėžė Vokietijos vyriausybės vadovė.
A. Merkel gimė 1954 metų liepos 17 d. Hamburge, bet trejų metų amžiaus kartu su tėvais persikėlė į VDR: iš pradžių į Kvicovo miestelį, o vėliau – į Templiną, kuris yra už 80 kilometrų nuo Berlyno. Jos tėvas – liuteronų dvasininkas – išvažiavo į Rytų Vokietiją „stiprinti Bažnyčios“.
Lapkričio 9 d. Vokietija pažymi Berlyno sienos, kuri buvo vienas iš Šaltojo karo simbolių, griūties 30-ąsias metines.