HRW ataskaitoje kritikuojama Europos Komisija, praėjusį mėnesį paskelbusi, kad Kroatija yra pasirengusi prisijungti prie Šengeno zonos, kuriai priklauso 26 Europos valstybės ir kurioje žmonės gali laisvai keliauti be tapatybės patikrinimų.
„Dėl Kroatijos [vykdomo] neteisėto ir smurtinio supaprastinto prieglobsčio prašytojų bei migrantų sugrąžinimo jai turėtų būti neleista prisijungti prie Šengeno zonos“, – sakė HRW Rytų Europos ir Balkanų ekspertė Lydia Gall (Lidija Gal).
Europos Komisijos rekomendacija, pasak HRW, „pasiunčia signalą, kad rimti žmogaus teisių pažeidimai nėra kliūtis priėmimui į Šengeno“ zoną.
Pasak organizacijos, ES turėtų tirti pranešimus apie pažeidimus, „o ne apdovanoti Kroatiją“.
EK atstovė migracijai Tove Ernst sakė, kad ES palaiko ryšį su Kroatijos pareigūnais, kurie pažadėjo ištirti įtarimus.
„Kalbant apie įtarimus dėl netinkamo elgesio su migrantais, Komisija visuomet labai rimtai vertina tokius įtarimus, – sakė T. Ernst. – Manome, kad Kroatija toliau vykdo savo įsipareigojimus dėl žmogaus teisių apsaugos.“
2018 metų gruodį ES skyrė Kroatijai 6,8 mln. eurų nepaprastąjį finansavimą, pirmiausia siekiant užtikrinti, kad pasieniečiai gerbtų pagrindines migrantų teises.
HRW sako nuo 2016 metų užregistravusi migrantų „supaprastintų kolektyvinių išvarymų“ iš Kroatijos į kaimynines Bosniją ir Serbiją.
Organizacija griežtai kritikavo Kroatijos policijos pareigūnus už „žmonių daužymą kumščiais, jų spardymą, vertimą bėgti pro policininkų rikiuotes“ ir už smurtą prieš moteris bei vaikus.
„Ne taip kaip teisėtų deportacijų atvejais, migrantai sugrąžinami ne sienos kirtimo punktuose, o atokiuose pasienio rajonuose, taip pat, kartais, verčiant bristi per ledinius upelius“, – nurodo HRW.
Kroatija į šią ataskaitą kol kas nesureagavo. Kroatijos pareigūnai ne kartą neigė migrantų ir žmogaus teisių gynimo grupių kaltinimus pažeidimais.
Kroatija į Europos Sąjungą įstojo 2013 metais. Sprendimą leisti šiai šaliai prisijungti prie Šengeno zonos turi patvirtinti visų ES narių vyriausybės.