„Tai, ką šiuo metu patiriame, yra NATO smegenų mirtis“, – E. Macronas sakė savaitraščiui „The Economist“.
„Nėra apskritai jokio koordinavimo priimant strateginius sprendimus tarp Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkių. Jokio. Taip pat vyksta kitos NATO sąjungininkės – Turkijos – nekoordinuoti agresyvūs veiksmai teritorijoje, kur yra ant kortos pastatyti mūsų interesai“, – pridūrė Prancūzijos lyderis.
Čia E. Macronas omenyje turėjo Turkijos karinę operaciją prieš kurdus Šiaurės Sirijoje.
Taip E. Macronas kalbėjo likus kelioms savaitėms iki gruodžio pradžioje Londone vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. Šiais metais Aljansas mini 70-ąsiąs savo įkūrimo metines.
E. Macrono išsakytos abejonės dėl NATO veiksmingumo grasina iki pamatų sudrebinti Aljansą prieš gruodį numatytą viršūnių susitikimą Jungtinėje Karalystėje.
Aljansui jau sudavė smūgį Turkijos vėliausia karinė operacija prieš kurdų kovotojus Sirijos šiaurėje, kuriai visiškai nepritarė kitos valstybės narės, tokios kaip Prancūzija, taip pat JAV prezidento Donaldo Trumpo entuziazmo stoka kalbant apie organizacijos veiklą.
„Nėra jokio NATO planavimo, jokio koordinavimo. Net nededama jokių pastangų šalinti konfliktus“, – teigė E. Macronas.
Ir nors NATO struktūra leidžia kariuomenėms veiksmingai bendrauti ir koordinuoti operacijas, „strateginiu ir politiniu požiūriais turime pripažinti, kad turime problemą“, sakė Prancūzijos vadovas.
„Turime iš naujo įvertinti, kas iš tikrųjų yra NATO, atsižvelgdami į Jungtinių Valstijų įsipareigojimus, – perspėjo jis. – Mano nuomone, Europa pajėgi gintis pati.“
E. Macrono teigimu, Europa galėtų tai pasiekti, jei žemynas „greičiau didins europiečių gynybos pajėgumą“.
„Savivaliavimas“
Jis išreiškė nusivylimą, kad D. Trumpo valdomos JAV iš esmės leido Turkijai pradėti savo operaciją Sirijoje atitraukusios iš ten amerikiečių pajėgas.
„NATO, kaip sistema, nereglamentuoja savo narių veiklos“, – nurodė Prancūzijos prezidentas.
„Taigi, kai tik atsiranda narė, kuri mano turinti teisę savavaliauti, ji taip ir elgiasi, jei tam neprieštarauja JAV“, – kalbėjo jis.
Vis tik galimybė išmesti Turkiją iš NATO „neatitinka mūsų interesų“, pabrėžė E. Macronas, „o galbūt iš naujo įvertinti, kas yra NATO, [juos] atitiktų“.
Eliziejaus rūmų šeimininkas – kurį analitikai laiko Europos įtakingiausiu lyderiu, atsižvelgiant į „Brexit“ ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel planus pasitraukti iš politikos 2021 metais – siekia atlikti kuo svarbesnį vaidmenį formuojant užsienio politiką ir įgyvendinant siūlymus pertvarkyti Bendriją.
Tačiau jis perspėjo, kad Europa atsidūrusi „ant bedugnės krašto“, nes 10-o dešimtmečio viduryje buvo pažabotos Europos Sąjungos projekto politinės ambicijos.
„Europa pamiršo, kad ji yra bendruomenė, vis labiau vertindama save kaip rinką, kurios galutinis tikslas yra plėtra“, – pareiškė E. Macronas, neseniai blokavęs siekius dar labiau išplėsti bloką priimant į jį papildomas dvi Balkanų valstybes.
Pasak prancūzų lyderio, pasaulį apėmė neramumai, kadangi Europa nebeįžvelgia istorinės perspektyvos, JAV vis labiau lygiuojasi į Kiniją, o ES pašonėje formuojasi autoritariniai režimai.
„Visa tai lėmė išskirtinį Europos trapumą, ir jeigu ji nepradės laikyti savęs pasauline galybe, ji išnyks, nes sulauks stipraus smūgio“, – įsitikinęs E. Macronas.