„Turime susitaikyti su faktu, kad mes, kaip ir kiekviena kita šalis pasaulyje, turime savo strateginius interesus“, – laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ sakė A. Kramp-Karrenbauer.

Vis dėlto į jos siūlymus kiek atsargiau žiūrėjo kiti Ministrų Kabineto nariai. Užsienio reikalų ministras Heiko Maasas tvirtino, kad minčiai stiprinti Vokietijos kariuomenės veiksmus užsienyje turi pritarti sąjungininkai Europoje.

„Pirmiausia mes turime apibrėžti savo atsakomybę Europos rėmuose. Tai reiškia, kad negalime tiesiog vieni rūpintis savo klausimais, bet turime, kaip dalis Europos, vaidinti svarbų vaidmenį konkrencijoje su kitomis supergaliomis“, – visuomeniniam transliuotojui ZDF teigė H. Maasas.

Karinių operacijų užsienyje metu Vokietija dažnai nebūdavo labai aktyvi, daugiausia dėl konstitucinių apribojimų, kurie buvo priimti po Antrojo pasaulinio karo. Apribojimai priimti siekiant užkirsti kelią siaubų, kuriuos vykdė naciai, pasikartojimui.

Visgi Vokietijos sąjungininkai, įskaitant Jungtines Valstijas, ne kartą ragino šalį prisiimti daugiau atsakomybės dėl kolektyvinio NATO ir ES saugumo.

JAV pareigūnai, taip pat ir pats prezidentas Donaldas Trumpas, ne kartą spaudė Vokietiją didinti gynybos finansavimą, o tai ilgą laiką Vokietijoje itin kontroversiška tema.