Projektas, su kuriuo teko susipažinti ir POLITICO žurnalistams, inicijuotas Europos Sąjungai pirmininkaujančios Suomijos, jis Europos Sąjungos valstybių narių ambasadoriams svarstymui bus pateiktas jau trečiadienį.
Panašu, kad dokumentas skirtas su Jungtine Karalyste ir Jungtinėmis Valstijoms artimoms Sąjungos valstybėms narėms, tokiu būdu siekiant jų partneres įtraukti į svarbius projektus. Siūlymas palankus ir narėms, norinčioms, kad Sąjunga toltų nuo Kinijos ir Turkijos.
Penkių puslapių dokumente siūloma, kad Europos Sąjunga į karinį paktą, oficialiai žinomą kaip Nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo paktas (PESCO), galima kviesti Sąjungai nepriklausančias valstybes, „gerbiančias Europos Sąjungos pagrindą sudarančias vertybes“. Tai tiesioginė užuomina į Europos Sąjungos steigimo sutartį, kurioje įvardijamos tokios vertybės kaip pagarba žmogiškajam orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, įstatymo viršenybei ir žmogaus teisėms.
Gegužę Vašingtonas kreipėsi į Europos Sąjungą ir išreiškė nuogąstavimų, kad PESCO grasina nuo gynybos sutarčių atitolinti amerikiečių bendroves ir netgi pakenkti NATO. Pastarasis argumentas visada suerzina ir būna kategoriškai atmestas visų garsiausių PESCO advokatų, tarp kurių Prancūzija ir Vokietija, kurios tvirtina, kad šis paktas NATO papildo, o ne kelia jam grėsmę.
Kaip teigia vienas diplomatas, dalyvaujantis diskusijoje, kol kas lieka neaišku, ar siūlymo turinio pakaks atgrasyti Turkiją nuo noro dalyvauti – tai esminis klausimas Europos Sąjungai priklausančiam Kiprui, tačiau Kinijos atveju tai turėtų suveikti.
Pasiūlymo projekte įvardijama daug sąlygų, kurios privalo atitikti trečioji šalis, norinti dalyvauti PESCO projekte, o viena iš jų – reikalavimas, kad dalyvavimas nepaskatintų bloko priklausomybės nuo tos trečiosios šalies.
Norėdama dalyvauti programoje, trečioji šalis privalo valstybei, atsakingai už vieną iš šiuo metu jau vykdomų 34 PESCO projektų, pateikti paraišką. Šaliai taip pat privalu gauti vienbalsį visų su projektu susijusių valdžių pritarimą.
Dokumente taip pat įvardijamos sąlygos, leidžiančios iš naujo įvertinti trečiosios šalies tinkamumą. Jeigu bent viena Europos Sąjungos valstybė mano, kad trečioji šalis nebeatitinka dalyvavimo sąlygų, jie dėl šio klausimo gali kreiptis į Europos Sąjungos Tarybą. Trečiosios šalies balsas taip pat gali būti išgirstas, ji turi teisę pareikšti savo nuomonę.
PESCO – viena iš pagrindinių Europos Sąjungos ambicijų, kaip pagilinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir pasirūpinti, kad blokas galėtų dalyvauti karinėse misijose, nepriklausomai nuo to, ar sprendimą priima pats, ar veikia pagal Jungtinių Tautų ar NATO įgaliojimą.
Europos Komisija pasiūlė 13 mlrd. eurų Europos gynybos fondą – tai viena iš daugelio PESCO iniciatyvų. Nepaisant to, kol kas sunkiausias klausimas, ar ir kiek leisti į šią veiklą įsitraukti blokui nepriklausančioms valstybėms.
2018 metų gegužę grupė šalių, vadovaujamų Nyderlandų, Belgijos ir Liuksemburgo, pristatė dokumentą, kuriuo siekiama PESCO paversti atviresniu Sąjungai nepriklausančioms šalims. Kitos valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija kiek baiminasi atidaryti duris Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės bendrovėms, grasinančioms atimti pelningus gynybos užsakymus iš Europos Sąjungos gynybos pramonės, sako diplomatai. Austrija ir Graikija taip pat nuogąstauja, jog Europos Sąjunga turės kažką panašaus pasiūlyti ir Turkijai.