A. A. Salehi pridūrė, kad procesą prižiūrės Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriai ir kad Teheranas antradienį informavo šią Jungtinių Tautų instituciją apie savo planus dėl veiklos Fordo komplekse.
Branduolinės programos vadovas sakė, kad piečiau Teherano esančiame Fordo komplekse yra 1 044 urano sodrinimo centrifugos ir kad dalis jų bus paleistos trečiadienį.
Pasak A. A. Salehi, kol kas Iranas nesodrins urano iki 20 proc., nes šiuo metu tokios skiliosios medžiagos turi pakankamai. Vis dėlto jis pabrėžė, kad pagal susitarimą su galingosiomis šalimis Teheranas turi teisę gaminti iki tokio lygio prisodrintą uraną, jeigu neviršydamas nustatyto atsargų limito.
Anksčiau antradienį Iranas paskelbė, kad į centrifugas Fordo įmonėje, iki šiol veikusias tuščia eiga, bus pradėtos leisti urano heksafluorido dujos.
Sprendimas dėl Fordo komplekso yra jau ketvirtasis Irano žingsnis, mažinantis šalies įsipareigojimus pagal vadinamąjį Bendrąjį išsamių veiksmų planą (JCPOA), 2015 metais sudarytą Teherano su šešiomis galingosiomis valstybėmis, trečiadienį sakė šiitiškos respublikos prezidentas Hassanas Rouhani. Jis pabrėžė, kad šis sprendimas, kaip ir trys ankstesni, gali būti atšauktas jeigu sutarties, iš kurios praeitais metais pasitraukė Jungtinės Valstijose, likusios dalyvės „įgyvendins savo įsipareigojimus“.
JCPOA numato, kad Iranas 15 metų nuo sutarties pasirašymo galės sodrinti uraną iki 3,67 procento.
Iranas ėmėsi mažinti savo įsipareigojimus pagal JCPOA, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) 2018 metų gegužę paskelbė išvedantis Vašingtoną iš branduolinio susitarimo ir grąžino Iranui skaudžias ekonomines sankcijas.
Trys susitarimą pasirašiusios Europos valstybės – Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija – drauge su ES diplomatine tarnyba stengėsi, kad Iranas liktų susitarime nepaisydamas JAV sankcijų.
Tačiau – vis didesniam Teherano nusivylimui – europiečių pastangos surasti būdą užsienio kompanijoms tęsti prekybą su Iranu kol kas nedavė jokių reikšmingų vaisių.