Nuo kitų metų valdžios institucijos kartu su darbdaviais įvertins, kuriose ūkio šakose trūksta kvalifikuotų darbuotojų ir ten skatins užsieniečių įdarbinimą, tvirtino ministrė.
„Prancūzija reikia įdarbinti žmones pagal savo poreikius. Tai yra naujas požiūris, panašus į tai, kas buvo padaryta Kanadoje ar Australijoje“, – televizijai BFM sakė M. Penicaud.
Šiuo metu Prancūzijoje darbdaviai turi įrodyti, kad jiems būtina samdyti užsieniečius, o ne Prancūzijos piliečius. Iš viso pernai tokiems ekonominiams migrantams iš ne ES šalių išduota 33 tūkst. vizų.
Apie darbuotojų, ypač – mažai apmokamų, trūkumą jau ilgą laiką kalba statybų, viešbučių, restoranų ir mažmeninės prekybos srities darbdaviai.
Informacinių technologijų ir inžinerijos įmonių vadovai taip pat tvirtina, kad darbuotojų trūksta, tačiau trūkumas susidaro esą ne dėl nenoro, o todėl, kad Prancūzijoje specialistų tiesiog neparuošiama pakankamai.
M. Penicaud sakė nežinanti, kiek užsieniečių gaus vizas įvedus kvotas, taip pat neaišku, ar bus įgyvendintas premjero Edouardo Philippes siūlymas atsižvelgti į migranto tautybę.
E. Philippe skuba sugriežtinti imigracijos politiką, taip bandydamas palenkti dešiniųjų pažiūrų rinkėjus, kurie vyriausybę kaltina priimant per daug užsieniečių, nors nedarbo lygis Prancūzijoje siekia 8,5 proc.
Analitikų teigimu, pagrindinė E. Macrono oponentė 2022 m. prezidento rinkimuose yra kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen.
Šalies premjeras trečiadienį ketina pristatyti kelias priemones suvaldyti migracijai. Prancūzija pernai sulaukė rekordiškai daug – 122 743 prieglobsčio prašymus, tai yra 22 proc. daugiau nei 2017 m.
Tarp priemonių gali būti apribojimai, neleisiantys migrantams atsivežti šeimos narius, arba draudimas naudotis kai kuriomis medicinos paslaugomis, kol jų prieglobsčio prašymai yra nagrinėjami.
Prancūzija taip pat ne kartą ragino keisti ES migracijos politiką, baimindamasi 2015 m. migrantų krizės pasikartojimo, kai daugybė nuo konfliktų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje bėgančių žmonių atvyko į Europą.
E. Macronas taip pat siekia ES valstybių narių sutarimo dėl pasidalijimo migrantais, kuriems leista likti ES. Tokiam sprendimui prieštarauja kelios Rytų ir Vidurio Europos šalys.
Prancūzijos prezidentas praeitą savaitę supykdė Bulgarijos vyriausybę, pareiškęs, kad verčiau priimtų teisėtai dirbančius migrantus iš Gvinėjos ar Dramblio Kaulo Kranto, nei „nelegalius bulgarų ir ukrainiečių tinklus“.