Vyriausybės teigimu, naujasis įstatymas leis labiau sutelkti dėmesį į pabėgėlių, kuriems iš tiesų reikia prieglobsčio, identifikavimą, o ne į tūkstančių ekonominių migrantų, esą neturinčių teisės prašyti prieglobsčio, prašymus.
„Šie pakeitimai įtvirtina glaustą tarptautinės apsaugos įstatymą“, – prieš balsavimą parlamentarams sakė premjeras Kyriakos Mitsotakis. Įstatymą patvirtino premjero konservatorių partija, kurią parėmė ir socialistų atstovai.
K. Mitsotakis teigė, kad Graikijos prieglobsčio prašymo sistema iki dabar buvo paralyžiuota, nes susikaupė maždaug 70 000 neišnagrinėtų prašymų.
„(Situacija) buvo tarsi ženklas, rodantis, kad žmonės gali atvykti į Graikiją ir čia būti neapibrėžtą laikotarpį be jokio (bylų) peržiūrėjimo“, – teigė liepą išrinktas premjeras – konservatorių atstovas, žadėjęs palaikyti griežtesnę sienų kontrolę.
„Šis įstatymas...siunčia aiškią žinią: nebesitaikstysime su tais, kurie, nors ir žino, kad jiems negali būti suteiktas prieglobstis, vis tiek bando kirsti sieną ir likti šalyje“, – sakė premjeras.
Žmogaus teisių grupės šį įstatymą ypač kritikavo. Jų požiūriu, įstatymu sugriežtinamos taisyklės prieglobsčiui gauti, atidedama galimybė sulaukti teisės dirbti, siaurinamas šeimos apibrėžimas. Pagal įstatymą, tam, kad žmonės būtų pripažįstami kaip kankinimo aukos, jie turi išgyventi dar sunkesnes sąlygas nei anksčiau.
Ketvirtadienį Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovic taip pat pabrėžė, kad įstatymo projektas, su kuriuo jai teko susipažinti per penkių dienų vizitą Graikijoje ir derybose su pareigūnais, kelia susirūpinimą iš žmogaus teisių perspektyvos.