Damasko prašymas išsakytas po to, kai režimas, remdamasis spalio 9 dieną priimtu susitarimu su kurdų valdžia – juo įsipareigojo padėti atremti turkų puolimą – prie sienos dislokavo Damasko valdomų pajėgų.
Tai didžiausio masto režimo pajėgų dislokavimas nuo 2012 metų.
Praėjusią savaitę Ankara ir Damaską remianti Maskva pasiekė atskirą paliaubų susitarimą, kuriuo numatyta, kad kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) nariai pasitrauks iš pasienio zonos, o savo buvimą teritorijoje sustiprins provyriausybinės pajėgos.
„Bendra ginkluotųjų pajėgų vadovybė pasirengusi priimti SDF dalinių narius, kurie nori prisijungti prie jos gretų“, – sakoma Sirijos gynybos ministerijos pareiškime, kurį išplatino valstybinė naujienų agentūra SANA.
Jame teigta, kad visi Sirijos gyventojai, taip pat ir Sirijos kurdų mažuma, stoja akistaton su vienu priešu.
Sirijos vidaus reikalų ministerija pranešė esanti pasirengusi teikti policijos paslaugas Šiaurės rytų Sirijos gyventojams ir paragino kurdų vidaus saugumo tarnybą, vadinamą „Asayish“, prisijungti prie Damasko policijos pareigūnų, pranešė SANA.
SDF, kurdų administracijos Šiaurės rytų Sirijoje de facto pajėgos, pasiūlymą atmetė.
Kurdų atstovai teigė, kad „gretų vienybę turi lemti politinis susitarimas, kuriuo būtų pripažįstamas ir saugomas specialusis SDF statusas ir struktūra“.
Žengiant tokį žingsnį reikėtų „patikimo mechanizmo Sirijos karinei įstaigai restruktūrizuoti“, – rašoma pareiškime.
Spalio pradžioje Turkijos karinės pajėgos ir jos sąjungininkai Sirijoje pradėjo puolimą, kuriuo siekta palei pasienio ruožą įsteigti 30 km pločio „saugiąją zoną“.
JAV – kurdų sąjungininkei kovoje prieš „Islamo valstybės“ grupuotę – patraukus pajėgas iš Sirijos, kurdai pagalbos paprašė Damasko vyriausybės.
Damaskas šiaurėje dislokavo pajėgų, jos turėtų saugoti beveik visą pasienio zoną, tačiau 10 km pločio pasienio ruože, pagal bendrą susitarimą, kartu patruliuos Rusijos ir Turkijos daliniai.