Spalio 3 d., vidury dienos, per vakarinėje Rusijos dalyje esantį Voronežo miestą nubildėjo karinę techniką gabenęs traukinys. Žalios karinės transporto priemonės, sukrautos ant traukinio vagonų-platformų, neva keliavo į vakarus, prie Rusijos sienos su Ukraina ir Baltarusija.

Kitą dieną socialinių tinklų naudotojai pastebėjo Rusijoje pagamintų karinių visureigių, lekiančių Baltarusijos greitkeliu. „Vietos miškas knibždėte knibžda karinių visureigių“, – pranešė Baltarusijos naujienų portalas „Chartija 97“.

Rusija, kaip ir visos galingą kariuomenę turinčios valstybės, dažnai savo karines pajėgas dislokuoja įvairiose šalies vietose ir siunčia į valstybes sąjungininkes dalyvauti pratybose. Rugsėjo mėnesį Rusijos ir Baltarusijos kariuomenės surengė dideles karines pratybas, kuriose dalyvavo 12 000 karių ir 950 karinės technikos vienetų.

Kalbant apie spalio mėnesį pastebėtą Rusijos karinę techniką, būtina paminėti vietą, kur ji buvo pastebėta – netoli Suvalkų spragos (šis faktas daugeliui gali sukelti nerimą), rašo thedailybeast.com. Ten dvi NATO narės Lietuva ir Lenkija turi maždaug 104 kilometrų ilgio sieną, besidriekiančią itin miškinga teritorija ir skiriančią artimą Rusijos sąjungininkę Baltarusiją nuo prie Baltijos jūros įsispraudusio Rusijos gabalėlio – Kaliningrado.

Suvalkų koridorius

Didėjant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų bei Rusijai prisijungus dalį Ukrainos teritorijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir sąjungininkų karinių operacijų planuotojai pradėjo nervingai žvilgčioti į šį ginčytiną žemės lopinėlį. Jei naujasis Šaltasis karas pasidarys „karštas“, Suvalkų koridorius gali būti ta vieta, kur prasidės susirėmimai, rašo leidinys.

NATO tai yra problema. Suvalkų spraga, arba Suvalkų koridorius, kaip vadina kai kurie ekspertai, yra aljanso teritorijos pakraštyje, kur Europos karinė galia – silpniausia, tačiau Kaliningrade sutelktos gausios Rusijos karinės pajėgos.

„Suvalkų koridorius yra vieta, kur susikerta daugelis NATO strategijos silpnųjų vietų ir pajėgų dislokavimo ypatybės“, – 2018 m. ataskaitoje, skirtoje Vašingtone, Kolumbijos apygardoje, esančiam Europos politikos analizės centrui rašė Benas Hodgesas, Januszas Bugajskis ir Peteris Doranas.

B. Hodgesas tikrai žino, ką kalba. Buvęs JAV armijos generolas nuo 2014 m. iki 2017 m. vadovavo tūkstančiams Amerikos antžeminių pajėgų karių Europoje. Prieš pat išeidamas į atsargą, B. Hodgesas surengė pirmąsias dideles NATO pratybas palei Suvalkų koridorių.

„Koridorius yra pažeidžiamas“, – tuo metu įspėjo jis.

NATO, kurią sudaro 29 valstybės narės, įskaitant JAV, karinė galia yra gerokai didesnė už Rusijos, tačiau daugelis NATO rezervo karių ir tankų dislokuoti už šimtų ar net tūkstančių (amerikiečių atveju) kilometrų nuo potencialių mūšio vietų, tokių kaip Suvalkų koridorius, o Rusija turi sutelkusi nemažai karių ir technikos savo Vakarų karinėje apygardoje, iš kurios Suvalkų koridorių galima labai greitai pasiekti keliu ar geležinkeliu.

Jėgų disbalansas – tiesiog stulbinantis. 2014 m. ir 2015 m. Kalifornijoje įsikūrusi ekspertų grupė RAND atliko Rusijos puolimo Suvalkų koridoriumi modeliavimą. Remiantis RAND skaičiavimų rezultatais, rusams pavyktų sparčiai mobilizuoti 25 batalionus (maždaug 10 000 antžeminių karinių pajėgų karių) atakai surengti. NATO galėtų nedelsdama mobilizuoti tik 17 batalionų (apie 6 800 karių).

Agnia Grigas

Deja, karių skaičius neatskleidžia tikrosios jėgų pusiausvyros. Kiekviename batalione, kurį Rusija galėtų nusiųsti šiai operacijai vykdyti, yra šarvuotųjų transporto priemonių, įskaitant sunkiuosius tankus. Tik viename iš netoliese esančių NATO batalionų yra šarvuotųjų transporto priemonių. Be to, tai ne tankai, o šarvuotieji transporteriai „Stryker“, priklausantys JAV kariuomenės žvalgybos daliniui.

Didžiausias „Stryker“ ginklas – 30 mm skersmens pabūklas. Rusijos tankai turi 125 mm skersmens pabūklus, kurie yra keletą kartų galingesni.

Pasak thedailybeast.com, RAND atlikto Suvalkų koridoriaus mūšio modeliavimo rezultatai kelia šiurpą ir stebina.

„NATO lengvosios pajėgos ne tik nusileido Rusijos kariniams daliniams šaunamąja jėga, tačiau taip pat neturėjo daug erdvės manevruoti, todėl Rusijos kariai galėjo jas lengvai prispausti ar apeiti, – aiškino RAND. – Apskritai paėmus, NATO pėstininkai net negalėjo sėkmingai atsitraukti ir buvo sumalti į miltus.“

Remiantis RAND atliktu gana ekstremaliu atvejo tyrimu, Rusija greitai užblokuoja Suvalkų koridorių, sukuria teritorinį tiltą tarp Baltarusijos ir Kaliningrado bei atkerta NATO valstybes nares Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo likusios aljanso dalies.

Šis žingsnis galėtų pakurstyti didelį karą. Tiesą sakant, toks galėtų būti Rusijos tikslas: pradėti kovą, kurią ši šalis laiko neišvengiama, ir diktuoti savo sąlygas.

„Nors Rusija vargu ar surengs karinę kampaniją specialiai Suvalkams užimti, šiame regione kilus konfliktui, ji, be jokios abejonės, bandys įsitvirtinti minėtoje teritorijoje“, – „The Daily Beast“ pasakojo Agnia Grigas, Lietuvoje gimusi amerikiečių politikos mokslininkė ir Rusijos ekspertė.

RAND ir Europos politikos analizės centro ekspertų teigimu, apie gresiantį Rusijos puolimą įspėtų tam tikri ženklai. Pavyzdžiui, Rusijos batalionai galėtų judėti pirmyn ir atgal Suvalkų koridoriumi, laikinai užimdami pasienio dalis ir taip tikrindami NATO budrumą.

Benas Hodgesas

Tikimybė, kad Rusija pradėtų nedidelius įsiveržimus kaip didesnės atakos preliudiją, padeda paaiškinti, kodėl spalio mėnesį pastebėta karinė technika pasėjo tokį didelį nerimą. Tiesa, įmanomos ir slaptos operacijos. Jas galėtų atlikti tos pačios „hibridinės“ Rusijos pajėgos (užsimaskavę žvalgybos agentai ir specialiųjų pajėgų komandosai), kurios pasirodė Ukrainos Krymo pusiasalyje prieš atvažiuojant Rusijos tankams.

Vadinamieji „žalieji žmogeliukai“ galėtų išžvalgyti invazijos kelius, mobilizuoti Rusiją palaikančius vietos gyventojus, pasiruošti užimti vyriausybinius pastatus bei įrengti kontrolės punktus. NATO privalo aptikti šiuos įsibrovėlius, jeigu nori užtikrinti tinkamą gynybą.

„NATO turi stebėti ne tik augančias Rusijos karines pajėgas Kaliningrade ir Baltarusijoje, bet ir švelniosios galios naudojimą bei žvalgybos operacijas Suvalkuose“, – tvirtino A. Grigas.

Tik, pasak thedailybeast.com, yra viena problema. Lietuva kontroliuoja vieną Suvalkų koridoriaus pusę, Lenkija – kitą. Abi šalys priklauso NATO, tačiau jos ne visada gerai sutarė.

„Šiandien Lenkija ir Lietuva yra tarpusavyje bendradarbiaujančios sąjungininkės, bet šių dviejų valstybių istorijoje netrūksta įtampos ir konfliktų dėl teritorijos bei tautinių mažumų“, – aiškino ekspertė.

Kremlius gali tuo pasinaudoti. Visai įmanoma, kad Rusija tikėsis, jog Lietuva ir Lenkija nesutiks dalytis informacija, kai kiekvienos iš šių šalių teritorijoje atsiras vis daugiau ir daugiau „žaliųjų žmogeliukų“.

Po daugybės karinių pratybų, modeliavimų ir tyrimų bei retkarčiais nutinkančių gąsdinančių įvykių, tokių kaip Rusijos karių judėjimas spalio mėnesį, NATO puikiai supranta su Suvalkų koridoriumi susijusias problemas. Aljansas imasi veiksmų joms išspręsti.

JAV kariuomenė pradėjo montuoti galingesnius ginklus ir kitą naują įrangą ant šarvuotųjų transporterių „Stryker“, kuriems pirmiesiems tektų atremti Rusijos invaziją. Taip pat JAV kariuomenė pranešė, kad 2020 m. pradžioje surengs pratybas, kurių metu iš JAV į Europą bus atsiųsta 20 000 karių, siekiant „padidinti aljanso pasiruošimą ir atbaidyti potencialius priešininkus“.

Rugsėjo mėnesį NATO atidarė naują štabą Vokietijoje, kurio vienintelė paskirtis – paspartinti pastiprinimo atvykimą aljanso teritorijoje.

Kalbant apie rusų karinius visureigius Baltarusijos miškuose, nepriklausomas Rusijos kariuomenės ekspertas Pavelas Podvigas situaciją pakomentavo taip: „Neįsivaizduoju, kas vyksta, ir ar tai yra kažkas svarbaus. Tikiuosi, kad ne.“