Vien Santjage apie 10 tūkst. žmonių susirinko pagrindinėje Italijos aikštėje. Dalis jų mėgino prasiveržti prie stiprių policijos pajėgų saugomos prezidentūros ir įsitraukė į susirėmimus su pareigūnais.
Per jau 11 dieną vykstančius protestus sostinėje buvo naudojamos vandens patrankos ir ašarinės dujos, o demonstrantai svaidė akmenis.
Pirmadienį demonstrantų ir saugumo pajėgų audringi susirėmimai įsiplieskė praėjus kelioms valandoms po S. Pineros pranešimo apie ministrų kabineto pertvarką.
Buvo apiplėšta nemažai parduotuvių ir padegtas mažiausiai vienas pastatas. Šis smurtas buvo panašus į neramumus, vykusius spalio 18-ąją prasidėjusių protestų pirmosiomis dienomis.
„Tai nesusiję su žmonėmis, norinčiais socialinio teisingumo – norinčiais, kad padėtis pagerėtų. Tai žmonės, norintys griovimo, chaoso“, – sakė vyriausybės naujoji atstovė Karla Rubilar.
Ji atkreipė dėmesį, kad pastarieji neramumai itin skiriasi nuo penktadienį vykusių taikių protestų, kuriuose, kaip rodo oficialūs duomenys, dalyvavo 1,2 mln. žmonių.
Teisingumo ir žmogaus teisių ministras Hernanas Larrainas antradienį sakė, jog vyriausybė pripažįsta, jog per teisėsaugos pareigūnų susirėmimus su protestuotojais, jau nusinešusiais mažiausiai 20 žmonių gyvybių, būta epizodų, kurie „atrodo esantys žmogaus teisių pažeidimai“.
Tuo metu žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ taktinių kampanijų ir atsako į krizes vadovas Cesaris Marinas sakė, kad jo grupė, tirianti daugiau kaip 100 skundų dėl policijos piktnaudžiavimo savo padėtimi, yra ypač susirūpinusi dėl kaltinimų „lytiniais kankinimais“, pranešimų apie akių sužalojimus ir atvejus, kai policijos arba kariuomenės veiksmai tiesiogiai lėmė žmonių žūtį.
Tikimasi, kad Čilėje vėliau šią savaitę bus pradėtas tyrimas, vadovaujamas Jungtinių Tautų žmogaus teisių aukštosios komisarės Michelle Bachelet, buvusios šios šalies prezidentės.
Kitos demonstracijos antradienį vyko Valparaiso ir Konsepsjono miestuose, nurodoma socialiniuose tinkluose.
Vėliausi mitingai buvo surengti Čilės naujajam finansų ministrui Ignacio Brionesui (Ignasijui Brionesui) pareiškus, kad dėl protestų, pareikalavusių mažiausiai 20 žmonių gyvybių, šaliai gresia „labai prasta“ finansinių metų pabaiga.
Nerimas dėl investicijų
I. Brionesas buvo paskirtas tik pirmadienį, kai S. Pinera trečią kartą nuo savo kadencijos pradžios 2018 metų kovą pertvarkė ministrų kabinetą.
„Labiausiai nerimą kelia, kad signalai, kuriuos išsiuntėme... sumažins investicijas“, – radijui „Cooperativa“ pareiškė I. Brionesas.
Jo teigimu, klostosi „nauja padėtis“ ir kad gali tekti iš naujo įvertinti prognozes, jog šalies BVP augs 2,5 procento.
Protestuotojai reikalauja S. Pineros atsistatydinimo, nors valstybės vadovas padarė daugybę nuolaidų, įskaitant minimalaus atlyginimo ir pensijų padidinimą.
Atrodo, kad neramumai visuomenėje šiuo metu nežada nuslūgti.
„Esama verslų ir visiškai sužlugdytų įmonių, kurios negalės veikti artimiausiais mėnesiais“, – teigė I. Brionesas.
Naujuoju finansų ministru tapusiam I. Brionesui buvo pavesta rasti finansavimo šaltinių S. Pineros pristatytam socialinių garantijų paketui, skirtam protestuotojams nuraminti.
Milijardierius prezidentas praėjusią savaitę paskelbė, kad vyriausybė imsis sveikatos priežiūros išlaidų mažinimo priemonių, įves minimalaus darbo užmokesčio subsidijavimą ir padidins pensijas.