Už pirmalaikių JK Parlamento rinkimų surengimą šių metų gruodžio 12 d. balsavo 438 parlamentarai, prieš – 20. Priminsime, jog dar spalio 28 d. už pirmalaikius Parlamento rinkimus balsavo 299, prieš – 70 parlamentarų, todėl premjero siūlymas dėl pirmalaikių Parlamento rinkimų buvo atmestas, nes jis negavo būtinų 434 balsų. Kita vertus, spalio 29 d. vyriausybei pavyko užsitikrinti daugumos parlamentarų paramą pirmalaikiams Parlamento rinkimams po to, kai jiems galiausiai pritarė opozicinės partijos, įskaitant Leiboristų partiją.
JK premjeras Borisas Johnsonas tikisi, jog pirmalaikiai Parlamento rinkimai suteiks jam naują mandatą užbaigti „Brexit“ procesą, įstrigusį nesibaigiančiuose parlamentiniuose svarstymuose, o Europos Sąjunga (ES) užsiminė, jog iki 2020 m. sausio 31 d. suteiktas „Brexit“ pratęsimas gali būti paskutinis.
Taip pat spalio 29 d. britų parlamentarai balsavo dėl pataisų, numatančių pirmalaikių rinkimų surengimą gruodžio 9 d., leisti balsuoti asmenims nuo 16 metų ir suteikti balsavimo teisę JK gyvenantiems Europos Sąjungos (ES) piliečiams, tačiau visos šios pataisos buvo atmestos.
JK vyriausybė tikisi, jog šalies Parlamente ji spės patvirtinti esminius teisės aktus, susijusius su Šiaurės Airija dar iki Parlamento paleidimo kitą savaitę.
Pirmalaikiams JK Parlamento rinkimams tapus neišvengiamais, šalies premjeras Borisas Johnsonas užgydė kai kurias valdančiosios Konservatorių partijos žaizdas po to, kai spalio 29 d. į partiją atgal priėmė 10 iš 21 buvusių konservatorių parlamentarų, kurie buvo pašalinti šių metų rugsėjį už tai, jog balsavo prieš „Brexit“ be sutarties. Tarp priimtų atgal į Konservatorių partiją yra Alistair Burt, Caroline Nokes, Greg Clark, Nicholas Soames, Ed Vaizey, Margot James, Richard Benyon, Stephen Hammond, Steve Brine, ir Richard Harrington. Kita vertus, buvę iždo kancleriai Ken Clarke ir Philip Hammond bei buvęs Teisingumo ministras David Gauke taip ir nebuvo pakviesti atgal.
Šių metų gruodžio 12 d. įvyksiantys pirmalaikiai Parlamento rinkimai yra pirmieji rinkimai 1923 m., įvyksiantys gruodį.
Tiesa, JK Parlamento Bendruomenių rūmų patvirtintą įstatymo projektą dėl pirmalaikių Parlamento rinkimų dar turi patvirtinti Lordų rūmai, tačiau juose nesitikima rimtesnio pasipriešinimo, todėl šis įstatymo projektas karališkąjį pritarimą turėtų gauti iki šios savaitės pabaigos ir taptų įstatymu.
Jei įstatymo projektas dėl pirmalaikių Parlamento rinkimų surengimo šių metų gruodžio 12 d. bus priimtas be pataisų, tuomet Parlamentas bus paleistas šių metų lapkričio 6 d., jog rinkimų kampanijai liktų privalomas penkių savaičių laikotarpis.
Nauji įgaliojimai
B. Johnsonas pradėjo eiti savo dabartines pareigas liepos mėnesį, žadėdamas padaryti galą nesutarimams dėl „Brexit“, labai suskaldžiusiems šalį. Tačiau dėl jo pasirinktos griežtos strategijos kilus maištui konservatorių gretose premjeras liko be daugumos parlamente.
Nesugebėjęs įtikinti parlamentarų ratifikuoti jo „skyrybų sutartį“, B. Johnsonas buvo priverstas prašyti ES lyderių atidėti „Brexit“.
Po trijų nesėkmingų mėginimų priimti įprastą siūlymą šaukti rinkimus, kuriam būtinas dviejų trečdalių parlamentarų palaikymas, B. Johnsonas antradienį nutarė eiti kitu keliu.
Vyriausybės vadovas pateikė specialųjį įstatymo projektą, reikalaujantį paprastosios balsų daugumos, ir šįkart jo iniciatyvai buvo pritarta.
„Mums nelieka kito pasirinkimo, tik kreiptis į šalį, siekiant išeiti iš šios aklavietės“, – sakė jis parlamentarams.
Premjeras patikino, jog naujos sudėties parlamentas turės „naujus įgaliojimus vykdyti žmonių valią ir įgyvendinti „Brexit“.
Siekdamas suvienyti Konservatorių partiją prieš balsavimą – pirmąkart nuo 1923 metų vyksiančio gruodžio mėnesį – B. Johnsonas priėmė atgal 10 iš 21 parlamentarų, kuriuos praėjusį mėnesį pašalino dėl priešinimosi jo „Brexit“ planui.
Radikali kampanija
Leiboristai siekė, kad visuotiniai rinkimai būtų surengti gruodžio 9 dieną, tačiau tokia jų iniciatyva buvo atmesta 315 balsais prieš 295.
Veteranas socialistas J. Corbynas blaškėsi tarp dviejų stovyklų, besiginčijančių, ar palaikyti B. Johnsono rinkimų iniciatyvą.
„Brexit“ nepritariančios mažesnės politinės jėgos – Škotijos nacionalinė partija ir Liberalų demokratų partija – norėjo rinkimų, tad leiboristams buvo sunku joms pasipriešinti.
J. Corbynas anksčiau atsisakydavo paremti rinkimus dėl B. Johnsono grasinimo išvesti šalį iš ES be sutarties, bet vėliau pareiškė, kad šis klausimas buvo išspręstas, Bendrijai sutikus trims mėnesiams atidėti „Brexit“.
„Šie rinkimai yra itin reta galimybė pertvarkyti mūsų šalį ir pasipriešinti įvairiems interesams, varžantiems žmones, – antradienį kalbėjo opozicijos lyderis. - Dabar pradėsime ambicingiausią ir radikaliausią kampaniją už realias permainas per visą mūsų šalies istoriją.“
„Mums tai yra galimybė susikurti šalį, pritaikytą daugeliui, o ne keliems, ir tinkamą naujai kartai“, - pridūrė J. Corbynas.
Ekspertai įspėja, kad praėjus daugiau nei trejiems metams po referendumo Britanijos politika išlieka labai nestabili, todėl rinkimų rezultatas gali būti nenuspėjamas.
Nuo 2015 iki 2017 metų rinkėjų simpatijos pastebimai pasikeitė.
Sociologas Johnas Curtice'as iš Glazge įsikūrusio Stratklaido universiteto mano, kad B. Johnsonas turi puikią progą užsitikrinti daugumą, nors rinkimų baigtis, pasak jo, yra lošimas.
„Borisas turi laimėti. Jei parlamentas neturės aiškios daugumos, Borisui teks pasitraukti“, – pažymėjo jis, perspėdamas, kad tokiu atveju valdžią veikiausiai perimtų leiboristų vadovaujama koalicija.