Atlikusi pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę, penktadienį ji buvo paleista iš JAV federalinio kalėjimo Floridoje ir deportuota. Iš Majamio ji atskrido į Maskvą, kur jos laukė kelios dešimtys žurnalistų.

„Aš labai laiminga, kad esu namie. Esu labai dėkinga visiems, kurie mane palaikė, Rusijos piliečiams, kurie man padėjo ir rašė laiškus“, – žurnalistams sakė susijaudinusi M. Butina.

„Labai ačiū Užsienio reikalų ministerijai ir diplomatams, kurie kasdien už mane kovojo“, – pridūrė moteris, glėbyje spausdama kelias gėlių puokštes. Per atvykimo salę ją lydėjo jos tėvas ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Pernai gruodį iš Sibiro kilusi 30 metų M. Butina pagal susitarimą su JAV prokurorais prisipažino, kad be registracijos veikė šalyje kaip užsienio vyriausybės agentė. Ji buvo nuteista kalėti 18 mėnesių, ir teisėjai įskaitė jai pusę atliktos bausmės.

M. Butina taip pat prisipažino, kad pasinaudojo savo ryšiais su JAV Nacionaline šaulių asociacija (NRA), siekdama užmegzti neteisėtus ryšius su amerikiečių konservatoriais per 2016 metų kampaniją prieš prezidento rinkimus, kai D. Trumpas įveikė demokratę Hillary Clinton.

Šių pastangų dėka rusė užmezgė kontaktą su D. Trumpu, kai jis dar nebuvo išrinktas valstybės vadovu, ir vienu iš jo sūnų.

Buvusi Rusijos senatoriaus Aleksandro Toršino padėjėja ir visuomeninio judėjimo „Teisė į ginklą“ įkūrėja nuvyko į JAV turėdama studentės vizą, nes iki 2018 metų pavasario mokėsi viename universitete Vašingtone.

Ji buvo areštuota 2018 metų liepos 15 dieną. Tyrimas nustatė, kad M. Butina susimokė infiltruotis į JAV konservatorių organizacijas ir stumti Rusijos interesus.

Po deportacijos rusė 10 metų negalės prašyti išduoti jai vizą į JAV.

M. Butina – vienintelė Rusijos pilietė, suimta ir nuteista po trejus metus trukusio tyrimo dėl Maskvos kišimosi į JAV politiką.

Maskva pareiškė, kad jos byla yra politiškai motyvuota.