Azerbaidžano bendradarbiavimas su Armėnija kol kas neįmanomas

Azerbaidžano ir Armėnijos draugiškų santykių užmezgimas priklauso nuo to, kaip bus išspręsta Kalnų Karabacho teritorinės priklausomybės problema, trečiadienį Sankt Peterburge vykstančiame Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių gynybos ministrų tarybos posėdyje pareiškė Azerbaidžano gynybos ministras Safaras Alijevas.

Kalbėdamas apie dviejų Užkaukazės šalių gynybos žinybų geresnių santykių perspektyvas jis pabrėžė, kad "kol Armėnija nepaliks užimtų Azerbaidžano teritorijų, bendradarbiavimas, taip pat ir karinėje srityje, neįmanomas". S.Alijevas taip pat akcentavo, kad kitų reikalavimų, išskyrus pasitraukimą iš užimtų teritorijų, Armėnijai nėra".

1988 metais, paskutinėmis Sovietų Sąjungos gyvavimo dienomis, Kalnų Karabachas atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Tai sukėlė karą, kuriame žuvo mažiausiai 35 000 žmonių. 1994 metais buvo susitarta nutraukti ugnį.

Dabar Kalnų Karabachas tvarkosi kaip nepriklausoma valstybė ir palaiko glaudžius ryšius su Armėnija, su kuria ilgainiui Stepanakertas nori sudaryti sąjungą. Kalnų Karabacho kariuomenė taip pat kontroliuoja didelius Azerbaidžano teritorijos plotus.

Kalnų Karabachas nebeturi jokių realių ryšių su Azerbaidžanu, tačiau Baku atmeta šios srities oficialaus atsiskyrimo galimybę.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija siūlė, kad Kalnų Karabachas tik juridiškai liktų Azerbaidžano dalimi, išsaugodamas faktinę nepriklausomybę ir glaudžius ryšius su Armėnija. Tačiau tokiam susitarimui priešinasi abiejų šalių griežtos linijos šalininkai.