„F. Bergo prašymas išnagrinėtas, rekomenduota suteikti jam malonę. Dokumentai perduoti Rusijos Federacijos prezidento administracijai“, – sakė ji.
14 metų laisvės atėmimo bausme už šnipinėjimą nuteistas Norvegijos pilietis F. Bergas kiek anksčiau pateikė prašymą suteikti jam malonę.
„F. Bergas pateikė malonės prašymą. Daugiau detalių šiuo metu pranešti negalime“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė norvego gynybos atstovas.
Rusijos specialiosios tarnybos F. Bergą sulaikė 2017 metų gruodžio 5 dieną šalia vieno iš Maskvos viešbučių.
Šių metų balandžio 16 dieną Maskvos miesto teismas pripažino norvegą kaltu dėl šnipinėjimo ir skyrė jam 14 metų įkalinimo, bausmę atliekant griežtojo režimo kolonijoje.
Remiantis kaltinimo versija, norvegas rinko informaciją apie Rusijos karinio jūrų laivyno atominius povandeninius laivus.
Ją F. Bergui esą perdavė Rusijos gynybos pramonės įmonės darbuotojas, kuris veikė kontroliuojamas specialiųjų tarnybų.
Kaltintojai tvirtino, kad F. Bergas už piniginį atlygį bendradarbiavo su Norvegijos žvalgybos tarnyba.
Norvego advokatai teigė, jog kaltintojai neįrodė, kad F. Bergas buvo „informuotas apie tuos įvykius, į kuriuos buvo įtrauktas, ir jo neinformuotumas buvo tokio masto, jog leidžia kalbėti apie tai, kad jo veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties“.
F. Bergo pavardė žiniasklaidoje minima galimame apsikeitimo kaliniais sandoryje tarp Lietuvos, Rusijos ir Norvegijos.
BNS šaltinių teigimu, prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba dėl šnipų apsikeitimo apsisprendė spalio 9 dieną, bet procesas užtruko, kilus diskusijų dėl teisinio mechanizmo.
Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį.
Į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis, nurodė šaltiniai.