Trečiadienį V. Putinas priėmė lyderius iš daugiau nei 50 Afrikos šalių pirmajame Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikime, kuriuo pabrėžiamas Kremliaus siekis konkuruoti su Jungtinėmis Valstijomis, Europos Sąjunga (ES) ir Kinija, kaip strateginėmis dalyvėmis išteklių turtingame regione.
„Rusija vis aktyviau dairosi į Afriką, kaip į regioną, kur ji galėtų demonstruoti valdžią bei įtaką“, – teigė Paulas Stronskis iš Vašingtone įsikūrusios ekspertų grupės „Carnegie Endowment for International Peace“.
Galios vakuumas, susiformavęs dėl pastaraisiais metais prigesusio Vakarų politikos dėmesio regione, suteikia šaliai galimybę įgyti pasitikėjimo, sakė ekspertas.
Per dvi dienas truksiantį viršūnių susitikimas Sočyje, kuriam pirmininkauja V. Putinas ir Egipto prezidentas Abdelis Fatah al–Sisi, dabartinis Afrikos Sąjungos pirmininkas, bus stengiamasi atgaivinti Šaltojo karo laikotarpiu buvusius santykius, kai Afrikos režimai dažnai vienijosi su Maskva ideologinėje kovoje su JAV iki Sovietų Sąjungos griūties.
Tai „precedento neturintis, etaloninis renginys“, – interviu valstybinei naujienų agentūrai TASS, atspausdintame pirmadienį, kalbėjo V. Putinas, ryšius su Afrika pavadindamas „vienu iš Rusijos užsienio politikos prioritetų“.
Vis dėlto susidaro įspūdis, kad Rusija vėluoja įžengti į žemyną, po to, kai Kinija ir kitos valstybės, įskaitant Turkiją ir Jungtinius Arabų Emyratus, užpildė vakuumą, susiformavusį nutrūkus komunistinės eros ryšiams.
Rusijos 20 mlrd. JAV dolerių vertės prekybos su Afrika apimtis 2018 metais užgožia Europos Sąjungos 300 mlrd. eurų (334 mlrd. JAV dolerių) ir Kinijos 204 mlrd. JAV dolerių vertės prekyba; o Rusijos prekyba su Afrika pernai tesudarė tik maždaug trečdalį visos JAV prekybos su šiuo žemynu.
Maskvos „įtaka augs, bet ji veikiau didės etapais, ne proporcingai, – sakė Pietų Afrikoje įsikūrusios rizikų valdymo įmonės „Signal Risk“ direktorius Ronakas Gopaldas. – Nemanyčiau, kad jų įtaka priartės Kinijos įtakai Afrikoje“.
Kaip ir Artimuosiuose Rytuose, kur V. Putinas pasinaudojo sėkminga intervencija Sirijoje, kad palaikytų Rusijos pozicijas JAV sąskaita, Kremlius naudojasi Vašingtono silpstančia įtaka, net jeigu prezidento Donaldo Trumpo vykdoma naująja Amerikos strategija Afrikai siekiama užkirsti kelią įtakos regione mažėjimui.
Nors Rusija niekad nebuvo pernelyg nutolusi nuo Afrikos, Kremliaus atsinaujinęs dėmesys kol kas didžiąja dalimi apsiriboja dviejų krypčių strategija, remiant nestabilius režimus per neoficialius karinius rangovus ir tuo pat metu siūlant bendradarbiavimą gynybos bei energetikos srityse su kitomis valstybėmis.
Rusija savo galimybes pademonstravo nusiųsdama du „Tu-160“ strateginius bombonešius, kurie Pietų Afriką pasiekė trečiadienį, – tai buvo pirmas kartas, kai jie atsidūrė šiame žemyne.
„Mes esame pasiruošę varžytis dėl bendradarbiavimo su Afrika“, – interviu kalbėjo V. Putinas.
„Mes matome, kaip kai kurios Vakarų valstybės griebiasi spaudimo, įbauginimo ir šantažo, stengdamosi susigrąžinti prarastą įtaką ir dominuojančias pozicijas buvusiose kolonijose“, – sakė jis.
Rusija, kuri yra nurašiusi 20 mlrd. JAV dolerių Afrikos skolų, planuoja pasiūlyti finansavimą valstybėms, turinčioms ribotą prieigą prie kapitalo rinkų. Pastaraisiais metais šalis taip pat pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimus su maždaug penkiolika Afrikos šalių. Tuo tarpu valstybinė atominės energijos operatorė „Rosatom Corp.“ siekia sudaryti sutartis tokiose žemyno šalyse kaip Uganda, Kenija, Nigerija ir Zambija.
Vis dėlto Rusija negali prilygti Kinijos finansiniams pajėgumams. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pernai per Pekine vykusią bendrą su Afrikos šalimis konferenciją paskelbęs apie 60 mlrd. dolerių paskolų ir kitokį finansavimą regionui, prieš trejus metus pažadėjęs panašią sumą.
„Nišinis žaidėjas“
„Rusija šiuo metu yra nišinė žaidėja, žaidžianti energetikos bei saugumo sferoje“, – sakė Stevenas Gruzdas, Johanesburge veikiančio Tarptautinių reikalų Pietų Afrikos instituto Valdymo ir diplomatijos programų vadovas.
Ji tikisi, kad siūlydama Afrikos šalims glaudesnius ekonominius bei politinius ryšius „sulauks didesnės paramos tokiuose forumuose kaip Jungtinės Tautos“, sakė jis.
Bet kokiu atveju V. Putinas susiduria su virtine kliūčių bei pralaimėjimų. Pietų Afrikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa, perėmęs valdžios vairą praėjusiais metais, įšaldė milijardų dolerių vertės branduolinės energetikos projektą su Rusija.
Protestai prieš ilgametį Sudano lyderį Omarą al–Bashirą, kuris naudojosi Kremliaus parama, nepaisant jam išduoto tarptautinio arešto orderio dėl įtariamo genocido, galiausiai baigėsi jo išstūmimu: kariuomenė, išstūmusi jį iš posto šių metų balandį, pasidalijo valdžią su civiline opozicija.
Samdinių grupė „Vagner“, kontroliuojama V. Putino sąjungininko Jevgenijaus Prigožino, kuri kaunasi Sirijoje, siūlo saugos paslaugas Sudane ir Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR), mainais už koncesijos susitarimus dėl aukso bei deimantų gavybos.
Ji aktyviai darbuojasi ir kitose mineralais turtingose Afrikos valstybėse, įskaitant Kongo Demokratinę Respubliką, taip pat Libijoje, remdama kariuomenės vadą Khalifą Haftarą, kuris kovoja su JT remiama vyriausybe Tripolyje.
Įtaka, pinigai
J. Prigožinas pasitelkė politinius konsultantus, mėgindamas paveikti rinkimus Zimbabvėje bei Madagaskare. Rusija remia prezidento Alfpha Conde pastangas pratęsti savo valdymą kitais metais, atsisakant kadencijos apribojimų Gvinėjoje, kuri yra didžiausia boksito tiekėja Rusijos aliuminio milžinei „United Co. Rusal“.
Kitas turtingas V. Putino sąjungininkas, Konstantinas Malofejevas, padėjo įkurti Tarptautinę suverenaus vystymosi agentūrą šiais metais, kuri yra pagrindinė partnerė šių metų viršūnių susitikime.
Agentūra pranešė pradėjusi derybas su keliomis Centrinės ir Vakarų Afrikos šalimis ir planuojanti išduoti 500 mln. JAV dolerių valstybinę paskolą vienai iš jų 2020 metų pradžioje, nors ir nepatikslino kuriai.
„Tikrasis suverenumas prasideda sulig ekonominiu suverenumu, – sakė K. Malofejevas. – Dažnas finansavimas, kurio sulaukia Afrikos valstybės, skiriamas nepalankiomis sąlygomis“.
Rusija turi „ambicingų planų vėl tapti pasauline supergalia“ ir žino, jog jai nevalia ignoruoti Afrikos kaip „naujos geopolitinės šachmatų lentos“, sakė R. Gopaldas iš „Signal Risk“.
„Afrikos politikos formuotojams ji sukuria daugiau pasirinkimo galimybių“, – sakė jis.
