Negalutiniai, bet patikimi balsų skaičiavimo rezultatai patvirtino prieš balsavimą skelbtas prognozes, kad didėjantis susirūpinimas dėl klimato kaitos tarp rinkėjų sužadins „žaliąją bangą“.
Šie rezultatai žymi „tektoninį poslinkį“, pareiškė kairiosios Žaliųjų partijos pirmininkė Regula Rytz. Partija taip pat paragino „skubiai sušaukti aukščiausio lygio nacionalinį pasitarimą dėl klimato“.
Žalieji gavo 13,2 proc. balsų – daugiau nei rodė prognozės prieš rinkimus. Šis rezultatas yra apie šešiais procentiniais punktais geresnis negu pasiektas per ankstesnius rinkimus 2015 metais.
Aplinkosauginės pakraipos Žaliųjų liberalų partija, siekianti vykdyti libertarišką socioekonominę politiką, irgi sustiprino pozicijas, gavusi 7,8 proc. balsų. 2015 metais šią partiją palaikė mažiau kaip 5 proc. rinkėjų.
„Tai – daugiau nei banga; Šveicarijos mastu tai yra potvynio banga“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Pascalis Sciarini.
Dabar bus stebima, ar žalieji – arba abiejų aplinkosauginių partijų koalicija – pareikalaus vieno iš septynių postų kabinete, paskirstomų tarp pagrindinių politinių partijų.
„Šveicarijos suverenitetas“
Šveicarijos liaudies partija (SVP), neretai kaltinama pernelyg sutirštinanti migrantų grėsmę, per šiuos rinkimus gavo 25,6 proc. balsų – mažiau negu 2015 metais, kai už ją balsavo 29,4 proc. rinkėjų.
Lozanos universitete dirbantis politologas Oscaras Mazzoleni sakė AFP, jog šie rezultatai atskleidžia, kad SVP sunkiai sekėsi pritraukti jaunų rinkėjų, o vyresni jos šalininkai buvo mažiau motyvuoti balsuoti negu 2015-aisiais, kai Europos migrantų krizė buvo „pirmajame puslapyje“.
SVP taip pat yra vienintelė iš didžiųjų partijų, nežadėjusi imtis aktyvesnių veiksmų dėl klimato kaitos ir nuolat smerkdavusi „klimato isteriją“ Šveicarijos politikoje.
„Žinojome, kad pasirodysime prasčiau, – visuomeniniam transliuotojui RTS sakė kadenciją baigiantis SVP senatorius Oscaras Freysingeris. – Vis tik išlieka svarbus punktas, kad prieš gelbėdami planetą turime gelbėti Šveicarijos suverenitetą.“
SVP ne vien perspėja dėl imigracijos keliamų grėsmių, bet ir smerkia, anot jos, pernelyg didelę Europos Sąjungos įtaką Šveicarijai, kuri nėra Bendrijos narė.
„Stebuklingoji formulė“
Per šiuos rinkimus buvo sprendžiama, kas dirbs 200 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose – Nacionalinėje Taryboje – ir 46 vietų senate – Kantonų Taryboje, kurių nariai renkami ketverių metų kadencijai. Tačiau Šveicarija pasižymi unikalia politine sąranga, tad Federalinės tarybos, kuriai priklauso vykdomoji valdžia, sudėtis veikiausiai paaiškės ne anksčiau kaip gruodį.
Pagal vadinamąją valdžios pasidalijimo „stebuklingąją formulę“ šešias vietas kabinete yra po lygiai pasidalijusios SVP, Socialistų partija ir dešiniosios pakraipos Laisvoji demokratų partija (PLR), o septintoji Federalinės tarybos vieta priklauso centristinei Krikščionių demokratų partijai.
Iš Federalinės tarybos narių parlamentas renka šalies prezidentą, galintį dirbti tik vieną vienerių metų kadenciją.
Žalieji šįsyk liko ketvirti, nedidele persvara aplenkę krikščionis demokratus, bet kol kas neaišku, ar jie pateks į kabinetą.
Šveicarijos konfederacijoje valdymas yra smarkiai priklausomas nuo konsensuso, o daugelis sakė nenorį, kad vyriausybėje nebeliktų krikščionių demokratų, dirbusių kabinete nuo „stebuklingosios formulės“ įvedimo 1959 metais ir atstovaujančių Šveicarijos centristų blokui.
Kairiosios pakraipos žalieji būtų labiau linkę perimti vieną vietą Federalinėje taryboje iš dešiniosios PLR, bet kad toks scenarijus išsipildytų, jiems gali tekti sudaryti keblų aljansą su žaliaisiais liberalais.
Vis dėlto partijos lyderė R. Rytz leido suprasti esanti įsitikinusi, kad Žaliųjų partija privalo dirbti vyriausybėje.
„Laikas yra dabar“, – pareiškė ji ir pridūrė, kad Šveicarijos lyderiams „gali reikėti aptarti naują stebuklingąją formulę“, turinčią atspindėti pasikeitusius politinius prioritetus.
Sekmadienio rinkimų rezultatai dar kartą patvirtino, jog šalis, kurios ekonomika ir gyvenimo būdas glaudžiai susiję su vaizdingomis snieguotomis Alpių viršukalnėmis, vis labiau nerimauja dėl klimato kaitos padarinių.
Neseniai Ciuriche veikiančio ETH universiteto paskelbti tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau kaip 90 proc. iš maždaug 4 000 šalyje esančių ledynų gali iki 2100-ųjų metų visiškai sunykti, jeigu pasaulyje nebus mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Tarptautinė aplinkosaugos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, kad sekmadienį įvykusių rinkimų rezultatai naujajam Šveicarijos parlamentui suteikė „aiškų mandatą“.
„Klimato krizė yra didžiausia grėsmė mūsų šaliai, tad priemonės jai pažaboti privalo būti politinio darbo centras“, – sakoma aktyvistų pareiškime.