Protestai Barselonos gatvėse nesiliauja jau trečią parą po to, kai Ispanijos aukščiausiasis teismas paskelbė nuosprendį 9 katalonų nepriklausomybės šaukliams, pasiuntęs kai kuriuos jų už grotų net 13 metų.
Daugiausia taikūs protestai trečiadienio vakarą prasiveržė smurto banga, per kurią buvo sužeisti 80 žmonių, 46 jų – policininkai, dar 33 buvo sulaikyti. Kaip pranešė BBC, Barselonoje protestuotojai surentė degančias barikadas ir mėtė įvairius daiktus į policijos pareigūnus.
Už nepriklausomybę pasisakantis Katalonijos regiono prezidentas Quimas Torra pasmerkė smurto protrūkį ir paragino protestuotojus laikytis tvarkos. „Neleisime tokių incidentų, kuriuos matome gatvėse. Tai turi tuojau pat liautis. Nėra priežasties ar pateisinimo nei automobilių deginimui, nei jokiam kitam vandalizmui“, – sakė jis.
Į Katalonijos sostinę palaikyti nuteistųjų ėmė plūsti minios žmonių iš visų regiono kampelių, o didžiulis nepasitenkinimas pila dar daugiau žibalo į nepriklausomybės ugnį. Norėdami išvengti nereikalingo teisėsaugos dėmesio protestuotojai organizuojasi naudodami „Tsunami Democratic“ programėlę.
Pirmadienį tūkstančiai protestuotojų užblokavo kelius į Barselonos „El Prat“ oro uostą – svarbų oro transporto centrą.
Dėl prie oro uosto terminalo vykstančių protestuotojų susirėmimų su riaušių malšinimo policija buvo atšaukta daugiau nei 100 skrydžių.
Tuo metu Madride taip pat vyrauja chaosas. Po balandžio mėnesį vykusių rinkimų daugiausiai balsų gavusiems socialistams su Pedro Sanchezu priešakyje taip ir nepavyko suformuoti valdančiosios koalicijos. Ispanai kartu su katalonais prie balsadėžių dar kartą eis mažiau nei po mėnesio.
Barselonoje jau keletą metų gyvenantis Tomas Ramanskas riaušes matė savo akimis. „Katalonija yra didelis regionas, dėl to apie ją bendrai kalbėti yra sunku. Pats esu Barselonoje, tai geriausiai mačiau, kas vyko čia“, – sakė vyras.
„Atidžiai stebėjau situaciją, viskas vyko iki daugmaž antros valandos nakties, tai buvau pakraupęs. Vyko dideli susirėmimai, chuliganai siautėjo gatvėse, kažką degino. Stebėjome vietos kanalą TV3, sekėme naujienas. Mūsų butas nėra pačiame centre, bet vos išėjus į balkoną matėsi kylantys dūmai iš centro pusės. Jau vakare skraidė sraigtasparniai“, – pasakojo lietuvis. Pašnekovas tikino, kad per keletą čia praleistų metų jam neteko nei karto sutikti agresyviai nusiteikusio katalono, dėl to jį labai nustebino kilę mūšiai gatvėse. T. Ramanskas taip pat akcentavo, kad protestų organizatoriai nuolat pabrėžia, kad siekiama taikaus pasipriešinimo ir primygtinai prašo nenaudoti jėgos. Trečiadienį šie prašymai liko neišgirsti.
Ispanijos valdžios institucijos sako, jog atlieka tyrimą ir ieško protestų organizatorių.
„Dabar šiuo metu viskas jau yra ramu, gyvenimas grįžo į savo vėžias, – pasakojo pašnekovas, – Viskas, kas buvo sujaukta jau dabar yra sutvarkyta, arba dabar tvarko. Yra keletas nuverstų kelio ženklų, mėtosi kelios paletės po protestų, bet šiaip viskas atrodo įprastai. Turistai vaikšto, stovi eilėje prie katedros. Vietiniai pusryčiauja kavinėse, geria kavą, kas valgo kruasanus, kas rūko rytinę pypkę“.
Tačiau Tomas perspėja, kad artimiausiu metu į turistų mylimą Barseloną geriau nevažiuoti. „Turistams šį savaitgalį reikėtų geriau praleisti ir čia nevažiuoti. Aišku, jei yra tokia galimybė. Nes iš tiesų gali būti sunku. Jie blokuoja gatves, yra suplanuoti maršrutai, kur jie žygiuos. Baiminamasi neramumų, – kalbėjo pašnekovas, – Dėl to ir pati „Barcelona“ prašė „Eurolygos“ nukelti rungtynes, nes baiminasi dėl susisiekimo. Taip pat nemažai „Barcelona“ sirgalių gali paprasčiausiai neiti į rungtynes, o eiti į demonstracijas. Nemažai jų yra tokie nacionalistai. Ir trečias dalykas, kad net ir atėjus į rungtynes gali būti sunku iš jų išvykti, ypač jei reiktų kažkur važiuoti toliau. Neaišku, koks bus susisiekimas su oro uostu ir pačiame mieste“.
Vyras taip pat negailėjo kritikos Ispanų policijos pareigūnams dėl itin griežto elgesio ir teigia matęs, kaip dėl paprasčiausio vaizdo įrašo filmavimo telefono kamera moteris buvo išvanota „bananais“, o oro uoste net ir žurnalistai negalėjo išvengti policijos kirčių. „Toks įspūdis, kad juos čia atvežė iš Madrido ir liepė kuo grubiau visus išvaikyti", – teigė pašnekovas.
Aistros per kraštus liesis ir kitą šeštadienį, kuomet į Barselonos futbolo stadioną „Camp Nou“ atvyks principinis varžovas Madrido „Real". Pareigūnai nerimauja, kad šių simbolinę reikšmę turinčių varžybų atmosfera gali įžiebti naujus susirėmimus.
T. Ramanskas teigė, paskutinių dienų įvykiai gali atsiliepti ir nepriklausomybės nuotaikoms regione. „Patys katalonai sako, kad jei būtų leidę anksčiau laisvai organizuoti referendumą, tai jie patys sakė, kad jis greičiausiai nebūtų pavykęs“, – sakė vyras. Anot jo, itin priešiška Madrido reakcija į balsavimą, uždarinėtos rinkimų apygardos ir šios savaitės teismo sprendimas smarkiai užgavo katalonus. „Manau, jei būtų balsuojama dabar, tai nubalsuotų už atsiskyrimą“, – tikino vyras.
Rasti išeitį iš susidariusios situacijos taip pat gali būt nelengva. Ispanijos valdžia neketina daryti nuolaidų, o teismo sprendimas įžeidė daugelio katalonų jausmus. Situacija atrodo be išeities, o kiekvienas smurto proveržis tik didina priespaudos ir neteisybės jausmus Katalonijoje. Artėjantys rinkimai taip pat nežada jokių atsakymų.
„Manau, kad apie tai (apie rinkimus – DELFI) dabar daug nėra galvojama. Dabar pirmiausia kilo pasipiktinimo banga dėl teismo sprendimo, kuris smarkiai papiktino žmones. Aišku, politikai galbūt galvoja ir turi tai mintyje, bet gatvėje tai nesijaučia“, – sakė T. Ramanskas.
Jam antrino ir politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius, kuris nemano, kad rinkimai parodys kažkokį stebuklingą receptą, o rezultato tikisi panašaus, kaip ir balandį.
„Neseniai vyko rinkimai, dešinieji pasirodė visai neblogai, šiek tiek sustiprėjo. Manau, kad dabar rezultatai irgi turėtų būti panašūs, – sakė politologas, – Ispanijos socialistai šioje vietoje atsidūrė tokioje situacijoje, nes jie prieš rinkimus žadėjo, kad laikysis griežtos pozicijos Katalonijos nepriklausomybės klausimu ir dėl to gavo nemažą paramą“.
Politico.eu skelbiamų apklausų rezultatai rodo, kad socialistai ir toliau išlaiko 28 proc. paramą, kokią jie turėjo ir per balandžio mėnesio rinkimus. Konservatoriai kiek padidino savo rinkėjų skaičių nuo 16,7 proc., iki 21 proc., tačiau esminių skirtumų ateinantys rinkimai nežada. Ispanija, panašu, šioje krizė bus įstrigusi dar ilgai.
„Dabar tikrai nematau, kaip būtų galima išeiti iš šitos aklavietės. Yra teismo sprendimas, ir tas teismo sprendimas yra labai griežtas. Iki to sprendimo dar buvo galima kalbėti apie kažkokią išeitį, tačiau dabar jos tiesiog nematau, – teigė K. Girnius, – Katalonai kalba, kad yra ribojama jų politinė žodžio laisvė, netgi vadina juos politiniais kaliniais. Ispanai savo ruožtu sako, kad tai niekuo nesusiję su žodžio laisve, o yra bausmė už konstitucinius pažeidimus. Jie platina daug tokių pareiškimų, vienas jų netgi 70 lapų ilgio. Bet nežinau, kaip iš šios situacijos būtų galima rasti išeitį. Pats ginčas tikrai nesiliaus“.
Akivaizdu, kad griežtas teismo verdiktas įžiebė tikrą įsiūčio bangą, tačiau kilusios riaušės gali būti ne tik pykčio, bet ir nevilties išraiška. „Šis sprendimas supykdė nepriklausomybės rėmėjus, neabejotinai. Tačiau, vėlgi, kyla kitas klausimas, nes ta kova dėl nepriklausomybės jau trunka 4-5 metus ir tarp kai kurių nepriklausomybės rėmėjų jau galima įžvelgti kažkokį nuovargį. Galbūt kai kam tiesiog jau svyra rankos ir pas kai kuriuos jau atsiranda noro bandyti kalbėtis su Madridu tiesiog dėl geresnės situacijos“, – kalbėjo K. Girnius.
Protestai prasidėjo po to, kai pirmadienį Ispanijos Aukščiausiasis Teismas devyniems už Katalonijos nepriklausomybę kovojančio judėjimo lyderiams skyrė nuo 9 iki 13 metų laisvės atėmimo bausmes.
Separatistai buvo nubausti už antivyriausybinę veiklą rengiant 2017 m. referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės. Ispanija referendumą paskelbė neteisėtu.
Dar trys asmenys buvo pripažinti kaltais dėl nepaklusnumo, tačiau jie išvengė kalėjimo ir atsipirko baudomis. Visi 12 teisiamųjų savo kaltę neigė.
Katalonijos regiono vyriausybę kontroliuojantys kovotojai už regiono nepriklausomybę anksčiau teigė, kad nepasiduos ir sieks naujo referendumo dėl pasitraukimo iš Ispanijos sudėties.
Katalonijos nacionalistai seniai skundžiasi, kad regionas, pasižymintis išskirtine beveik 1 000 metų senumo istorija, siunčia per daug pinigų vargingesniems Ispanijos regionams mokesčių pavidalu, kuriuos kontroliuoja Madridas.
Rugsėjo mėnesį Barselonoje buvo surengta eisena remti Katalonijos nepriklausomybę nuo Ispanijos, kurioje dalyvavo beveik 600 tūkst. žmonių. Šis dalyvių skaičius yra vienas mažiausių aštuntus metus skaičiuojančios kasmetinės eisenos istorijoje.