Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos pasienyje arba pasienio zonoje šį mėnesį buvo aptikti penki negyvi šernai, kuriuos ištyrus buvo patvirtinta, kad jie sirgo virusine hemoragine karštlige, pranešė oficialūs Pietų Korėjos atstovai.
Šis radinys atskleidė, kad egzistuoja 4 km pločio abi šalis skirianti buferinė zona, kurioje gyvūnai randa prieglobstį.
Jis taip pat sukelia įtarimų, kad mirtinas virusas atkeliavo iš Šiaurės Korėjos. Neoficialūs šaltiniai taip pat patvirtina, kad šioje šalyje virusas plinta nekontroliuojamai.
Pietų Korėja pasitelkė sraigtasparnius, kad galėtų dezinfekuoti 250 km ilgio pasienio ruožo atkarpas, šalia kurių esančiuose ūkiuose pastarąjį mėnesį – nuo tada, kai buvo pirmą kartą pranešta apie šio mirtino viruso plėtrą – kilo daugiau nei dešimt kiaulių maro protrūkių.
Afrikinis kiaulių maras išplito praktiškai į visas Šiaurės Korėjos sritis, o vakarinėje Šiaurės Pchenjano provincijoje krito praktiškai visos kiaulės, sako Pietų Korėjos Nacionalinės asamblėjos žvalgybos komitetui vadovaujanti Lee Hye-hoon, su nuoroda į Pietų Korėjos nacionalinės žvalgybos tarnybos duomenis.
Gegužės mėnesį kooperatyviniame ūkyje, esančiame už apytikriai 260 km į šiaurę nuo Pchenjano, netoli sienos su Kinija, virusas pražudė 22 kiaules, pranešė Šiaurės Korėjos žemės ūkio ministerija gegužės 30 dienos ataskaitoje, skirtoje Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijai.
Tačiau nuo to laiko Paryžiuje įsikūrusiai veterinarijos įstaigai nebuvo pateikta jokių tolesnių pranešimų, o valstybinė žiniasklaida apie šį įvykį skelbė nedaug.
Deleguotasis JT atstovas
Maisto ir žemės ūkio organizacija neturi daugiau informacijos apie šį įvykį – tik Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos gautus duomenis, sako Jungtinių Tautų agentūros Bankoke įsikūrusio Tarpvalstybinio gyvūnų ligų skubiosios pagalbos centro regiono vadovė Wantanee Kalpravidh. Pasak jos, Maisto ir žemės ūkio organizacija laukia patvirtinimo, kad gali deleguoti savo atstovą į Šiaurės Korėją.
Dėl plačiai paplitusio afrikinio kiaulių maro, kuris žmogui nepavojingas, bet daugumą kiaulių pražudo per savaitę, Šiaurės Korėjos maisto saugumui gali kilti rimta grėsmė.
JT Maisto ir žemės ūkio organizacija praėjusį mėnesį paskelbė prognozę, kurioje nurodyta, kad likusius 2019 metų mėnesius derlius bus mažesnis nei paprastai dėl mažesnio nei vidurkis kritulių kiekio ir drėkinimui skirto vandens stygiaus.
Balandžio mėn. JT atlikto vertinimo rezultatai rodo, kad maisto gali trūkti apie 40 proc. šalies gyventojų arba 10,1 mln. žmonių – jiems reikia skubios pagalbos maisto produktais.
Dar didesnė bado rizika
Afrikinis kiaulių maras padidins badą ir neprievalgį, sako Cho Chunghi, kuris pabėgo iš Šiaurės Korėjos 2011 m., o prieš tai dešimt metų dirbo valstybinėje gyvūnų ligų kontrolės programoje.
Dauguma šeimų Šiaurės Korėjoje augina kiaules, kad galėtų jas parduoti ir nusipirkti ryžių.
„Kiauliena sudaro apytikriai 80 proc. baltymų Šiaurės Korėjos gyventojų racione, o kadangi šaliai taikomos tarptautinės sankcijos, rasti alternatyvų baltymų šaltinį nebus lengva“, – pasakė Cho Chunghi, kuris šiuo metu dirba tyrėju Seule įsikūrusioje nevyriausybinėje organizacijoje „Good Farmers“, remiančioje besivystančių šalių iniciatyvas gauti pelną iš žemės ūkio veiklos.
„Kiaulių maro virusas labai destruktyvus, nes žmonės nebegali užsidirbti pinigų iš kiaulių auginimo, o šalies ekonomika ir taip šiuo metu yra suvaržyta“, – pasakė jis.
Šiaurės Korėjoje daugiau kiaulių auginama privačiuose ūkiuose, o ne valstybiniuose ar kolektyviniuose ūkiuose, todėl praktiškai neįmanoma sustabdyti ligos plitimo, ypač turint omenyje Šiaurės Korėjos negebėjimą užkirsti kelią gyvūnų epidemijoms ir jas sustabdyti, reziumavo Cho Chunghi.
Rusija, Kinija
Šis Šiaurės Korėjos nekompetentingumas kelia pavojų visam Korėjos pusiasaliui, kur virusas gali tapti endeminiu arba išplisti visur. Dėl to gali būti sunkiau sustabdyti ligos plitimą įprastais būdais – skelbiant karantiną ir išskerdžiant susirgusius arba potencialiai pažeidžiamus gyvūnus. Iš Korėjos pusiasalio ši liga gali išplisti į kaimynines Kiniją bei Rusiją.
Spalio 11 dienos duomenimis, Pietų Korėja išskerdė 154 653 kiaules 94-iuose ūkiuose, pranešė Pietų Korėjos žemės ūkio ministerija.
Pietų Korėjos Aplinkos ministerija spalio 9 d. pranešė, kad šernai buvo periodiškai tikrinami dar prieš Pchenjanui paskelbiant apie ligos protrūkį.
Šiuo metu tiriami upeliai ir dirvožemis šalia sienos esančiose teritorijose.
Pietų Korėja ne kartą kreipėsi į Šiaurės Korėją ragindama suvienyti pajėgas kovoje su užkrato plitimu, tačiau šiaurinė kaimynė į raginimus neatsiliepė.
„Tas faktas, kad Šiaurės Korėja apie ligos protrūkį pranešė tarptautinei organizacijai, nurodo, kad šalis greičiausiai nebekontroliuoja situacijos, – sako Ahnas Chan-il – buvęs Šiaurės Korėjos karys, kuris 1979 m. dezertyravo ir dabar vadovauja Pasauliniam Šiaurės Korėjos studijų institutui. – Bręsta apokalipsė.“
