Pareigūnų teigimu, sprendimas dėl embargo gali būti priimtas spalio 17–18 d. Briuselyje įvyksiančio ES viršūnių susitikimo metu.
Šeštadienį Vokietija ir Prancūzija pareiškė nutraukusios karinės ginkluotės siuntas į Turkiją. Prancūzijos vyriausybė sakė, kad pirmadienį rengiamas ES užsienio reikalų ministrų susitikimas bus proga aptarti bloko reakciją į Turkijos karinius veiksmus prieš Sirijoje gyvenančius kurdus.
Prancūzijos teigimu, ant kortos pastatyta Turkijos narystė NATO. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas neužsiminė apie ginklų embargą, tačiau sakė skambinęs R. T. Erdoganui ir raginęs pradėti derybas.
Pasiūlymas įvesti ginklų embargą nuskambėjo penktadienį įvykusio ES diplomatų susitikimo metu. Švedijos užsienio reikalų ministrės Ann Linde atstovė spaudai Klara Linder sakė, kad jos šalis oficialiai pasiūlys pradėti embargą pirmadienį Liuksemburge įvyksiančio susitikimo metu.
Turkijos kišimasis į Sirijos reikalus yra dar viena priežastis (taip pat diskutuojama dėl smunkančių demokratijos standartų ir gręžinių netoli Kipro krantų), kodėl įtampa tarp Ankaros ir ES pavojingai padidėjo. Blokas jau sustabdė Turkijos derybas dėl įstojimo į ES ir daugelio dvišalių sutarčių galiojimą bei pareiškė, kad gali taikyti baudžiamąsias priemones Turkijos angliavandenilio išteklių paieškos sektoriui.
Vokietijos sprendimas nutraukti siuntas vienam didžiausių šalies gynybos pramonės sektoriaus klientų yra dar vienas įrodymas, jog kai kurios ES šalys gali būti linkusios susitaikyti su finansiniais nuostoliais, kuriuos patirs prastėjant santykiams su Turkija. Remiantis laikraščio „Bild am Sonntag“ duomenimis, 2018 m. siuntos į Turkiją sudarė beveik trečdalį Vokietijos ginklų eksporto, kurio vertė siekė 771 mln. eurų.
Duodamas interviu Vokietijos nacionaliniam transliuotojui „Deutsche Welle“ prieš šaliai paskelbiant embargą, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu teigė, jog tokie veiksmai „mus tik sustiprins“.
Turkijos karinė operacija prieš kurdus, kurie suvaidino svarbų vaidmenį įveikiant „Islamo valstybę“, įsiutino ES. „Turkija privalo suprasti, jog labiausiai nerimaujame dėl to, kad jų veiksmai gali sukelti dar vieną humanitarinę katastrofą. To niekas nenori“, – penktadienį sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Regis, R. T. Erdoganui visai nerūpi prastėjantys Ankaros santykiai su Europa ar Jungtinių Amerikos Valstijų įstatymų leidėjų raginimai nubausti Ankarą už veiksmus Sirijoje. Praėjusią savaitę Turkijos prezidentas pagrasino „atverti vartus“ ir į Europą išsiųsti 3,6 mln. pabėgėlių iš Sirijos, kurie šiuo metu yra Turkijoje.
Nors D. Tuskas pareiškė, kad ES nesiduos įbauginama ir neleis „naudoti pabėgėlių kaip priemonės šantažuoti Europą“, R. T. Erdogano komentarai pabrėžia, kad ES, tikėtina, atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.
Atsižvelgdama į didėjančią įtampą, ES prisibijo konflikto paaštrėjimo, kuris sukeltų grėsmę svarbiajai 2016 m. migracijos sutarčiai. Vadovaujantis ja, Turkija sutiko sustabdyti pabėgėlių į Europą srautus mainais į finansinę paramą. Praėjusią savaitę tokios šalys kaip Vengrija išreiškė nuogąstavimą dėl bendro ES komunikato, smerkiančio Turkijos invaziją, paskelbimo, nes konfrontacija gali sukelti pavojų migracijos sutarčiai.
Norint taikyti ginklų embargą ES lygiu, būtinas vienbalsis bloko lyderių pritarimas. K. Linder teigimu, Stokholmas tikisi, kad jo pasiūlymas sulauks palaikymo, tačiau nenori spėlioti.
