Ministrų kabinetas nusprendė „Brexit“ be sutarties atveju rezervuoti 174 tūkst. eurų šių metų biudžeto išlaidų, o artimiausiųjų metų – po 2,3 mln. eurų kasmet. Jei JK iš ES pasitrauktų pagal pasirašytą išstojimo sutartį, prireiktų 89,1 tūkst. eurų papildomų iždo išlaidų šiemet ir 662 tūkst. eurų kitąmet.
Užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad šios papildomos išlaidos būtų paskirstytos Muitinei, Maisto ir veterinarijos tarnybai, kitoms institucijoms.
Latvijos banko skaičiavimais, JK pasitraukimas iš ES Latvijos bendrąjį vidaus produktą gali sumažinti 0,8-1,7 procentinio punkto.
Pasak Latvijos banko vadovo Ilmaro Rimševičiaus, „Brexit“ be sutarties reikštų, kad ateityje Latvija privalės mokėti didesnes įmokas į ES biudžetą. Finansų ministerijos skaičiavimai rodo, kad 2020 metais jos gali būti 23 mln. eurų solidesnės. Be to, sumažėtų Latvijos finansavimas iš ES fondų, nes dėl JK pasitraukimo jie susitrauktų.
„Reikėtų akcentuoti, kad „Brexit“ procese – daug nežinomųjų, todėl bet koks jo galimų padarinių ekonomikai vertinimas yra apytikslis ir pagrįstas daugybe prielaidų. Jaučiame šiokį tokį neigiamą poveikį – netikrumas dėl „Brexit“ privertė masiškai persvarstyti investicinius planus, mažinti ekonominį aktyvumą, ir tai jau pajuto Latvijos eksportuotojai“, – sakė I. Rimščevičius.