„Atkimšome nedidelį butelį šampano, kiekvienas gurkštelėjome, pažvelgėme vienas kitam į akis ir beveik vienu balsu tarėme: „Padarėme Ameriką didžią“, – teigė vienas Sankt Peterburge įsikūrusios „Interneto tyrimų agentūros“ darbuotojas, kaip nurodyta Respublikonų vadovaujamo komiteto ataskaitoje.
Ilgai lauktos ataskaitos autoriai padarė išvadą, kad Rusija surengė agresyvią kampaniją socialiniuose tinkluose, siekdami pakenkti Demokratų partijos kandidatei Hillary Clinton ir padėti laimėti D. Trumpui. Ataskaitoje įspėjama, kad panašūs kišimosi į Jungtinių Amerikos Valstijų politiką veiksmai tebevykdomi. Abi šalies partijos pritarė šiai JAV žvalgybos agentūrų surinktai informacijai, kuria dažnai abejojo D. Trumpas.
Ataskaitoje, kuriai parengti prireikė net dvejų metų, taip pat nurodoma, kad „Interneto tyrimų agentūra“ atvirai ir praktiškai be perstojo rėmė tuometinį kandidatą į prezidentus D. Trumpą ir ardė valstybės sekretorės H. Clinton rinkiminę kampaniją“. Rusijos „troliai“ socialiniuose tinkluose afrikiečių kilmės amerikiečiams skyrė daugiau dėmesio nei kitoms grupėms.
Komiteto pirmininkas, Respublikonų partijos narys iš Šiaurės Karolinos Richardas Burras sakė, kad Rusijos kišimosi kampanija nesibaigė ir kad panašius išpuolius rengia kiti priešininkai.
„Rusija vykdo informacinio karo kampaniją prieš JAV, tačiau ji neprasidėjo ir nesibaigė 2016 m. rinkimais, – tvirtino jis. – Jų tikslas yra platesnis: pasėti nesantaiką visuomenėje ir pamažu sugriauti žmonių pasitikėjimą valstybės aparatu.“
R. Burras teigė, kad Rusija užtvindo socialinius tinklus melagingomis ataskaitomis bei sąmokslo teorijomis ir pasitelkia „trolius“ nepasitikėjimui valdžia didinti. „Nors Rusija, ko gero, buvo pirmoji, ištobulinusi šiuolaikinio dezinformavimo taktiką, apibūdintą šioje ataskaitoje, kiti priešininkai, įskaitant Kiniją, Šiaurės Korėją ir Iraną, seka jos pavyzdžiu“, – teigiama ataskaitoje.
Komiteto narys, Demokratų partijai priklausantis Virdžinijos senatorius Markas Warneris įspėjo, kad bus kišamasi ir į kitais metais įvyksiančius prezidento rinkimus. „Nėra jokių abejonių, jog priešiškai nusiteikę asmenys bandys panaudoti socialinių tinklų platformas kaip ginklą, siekdami susilpninti visuomenės pasitikėjimą vyriausybe ir didinti chaosą“, – sakė jis.
Skaidrumo reikalavimas
M. Warneris pasiūlė Kongresui imtis veiksmų ir užtikrinti, kad socialinės žiniasklaidos įmonės veiktų skaidriai bei atskleistų informaciją apie politinę reklamą internete.
Komitetas dalį ataskaitos duomenų paviešino anksčiau. Jie sutampa su žvalgybos agentūrų išvadomis ir keliomis specialiojo prokuroro Roberto Muellerio ataskaitos dalimis.
Tyrimo metu aptiktos Kremliaus vadovaujamos „Interneto tyrimų agentūros“ pastangos paversti komentarus socialiniuose tinkluose realiais veiksmais. JAV politikos aktyvistais apsimetę agentūros darbuotojai „naudojosi D. Trumpo rinkimine kampanija gauti medžiagos ir organizuoti bei reklamuoti mitingus“.
D. Trumpas keletą kartų pacitavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikinimus, kad Rusija nesikišo į 2016 m. rinkimus. Pastaraisiais mėnesiais JAV prezidentas nemažai dėmesio skyrė alternatyviai teorijai, kad Ukraina sudarė sąmokslą su Demokratais ir paskatino Federalinį tyrimų biurą pradėti tyrimą dėl kišimosi į rinkimus, kurį jis ne kartą pavadino „raganų medžiokle“.
Komiteto rekomendacijos
Tarp ataskaitoje pateikiamų rekomendacijų yra siūlymas D. Trumpo administracijai „viešai pabrėžti užsienio šalių kišimosi į 2020 m. rinkimus pavojų“. Komitetas pasiūlė įsteigti specialios paskirties darbo grupę, kuri stebėtų kitų šalių bandymą kištis naudojant socialinius tinklus ir parengtų atgrasymo nuo tokių veiksmų planą.
Komitetas taip pat rekomendavo socialinės žiniasklaidos įmonėms labiau tarpusavyje dalytis informacija apie kišimąsi į rinkimus (juk jos dalijasi duomenimis apie ekstremistinį turinį) ir perduoti tokią informaciją vyriausybės agentūroms bei tyrėjams. Komitetas pareikalavo ir daugiau viešumo apie įtakos darymo operacijas.
Žvalgybos komiteto nariai paragino įstatymų leidėjus apsvarstyti galimybę dabartinius skaidrumo reikalavimus, galiojančius politinei reklamai televizijoje ir radijuje, taikyti ir socialinei žiniasklaidai. „Facebook“, „Google“ ir „Twitter“ sukūrė reklamos skaidrumo duomenų bazes, tačiau skirtumai tarp jų išlieka, o teisinės priemonės, tokios kaip M. Warnerio remiamas Sąžiningos reklamos įstatymas, yra vilkinamos.
Žvalgybos komitetui priklausanti senatorė Kamala Harris, siekianti tapti Demokratų kandidate į prezidento postą, pareiškime sakė, kad Rusijos taktika „buvo sukurta pirmiausia padaryti įtaką juodaodžiams rinkėjams“, todėl socialinės žiniasklaidos įmonės turi sustiprinti savo kovos su dezinformacija pastangas.
Ji teigė, jog šioms įmonėms reikia „užtikrinti, kad jų darbuotojai pasižymėtų pakankama įvairove ir galėtų atpažinti bei suprasti kultūrinius niuansus, kuriuos išnaudoja užsienio dezinformavimo agentūros, siekdamos suskaldyti amerikiečius ir jiems pakenkti“.
