Aplinkosaugininkų kampanijos „Extinction Rebellion“ protestai didžiuosiuose pasaulio miestuose – pirmasis rimtas išbandymas.
„Extinction Rebellion“, kaip ir G. Thunberg, nori, kad vyriausybės klimato kaitą traktuotų kaip ekstremalią situaciją ir skubiai imtųsi priemonių sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Grupė blokuoja eismą judriausiose miestų sankryžose. Antradienį Berlyne policija nutraukė visą dieną trukusią centrinės Potsdamo aikštės okupaciją, tačiau šimtai protestuotojų ir toliau laikė užėmę kitą teritoriją aplink Pergalės koloną.
Visoje Europoje ir Australijos Sidnėjuje už eismo trikdymą buvo suimta šimtai protestuotojų.
G. Thunberg palaiko radikalius veiksmus; antradienį ji tviteryje paskelbė „Extinction Rebellion“ raginimą „maištininkams“ „išlikti stipriems“.
Londone, kur buvo areštuota daugiau nei 300 žmonių, ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pademonstravo akivaizdžią antipatiją protestuotojams – ir panieką G. Thunberg. Kalbėdamas per Margaret Thatcher biografijos pristatymą, jis pareiškė: „Tikiuosi, kai šį vakarą iš čia išeisime ir būsime apspisti įkyrių klimato kaitos protestuotojų su žiedais nosyse, priminsime jiems, kad [Thatcher] taip pat buvo teisi dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Ir ji žiūrėjo į šią problemą rimtai dar tada, kai Gretos Thunberg nė mintyse nebuvo. Geriausia, ką galėtų padaryti šitie kanapėmis prasmirdę stovyklautojai, šiuo metu užtvindę Trafalgaro aikštę ir Haid parką – nustoti blokuoti eismą ir nusipirkti šią puikią Charleso knygą, iš kurios jie sužinos apie tikrą feministę, aplinkosaugininkę ir revoliucionierę, kuri pakeitė pasaulį į gera“.
M. Thatcher, turėjusi chemikės diplomą, iš tiesų buvo viena pirmųjų klimato mokslo rėmėjų. Tačiau svarbiau yra tai, kad B. Johnsonas prisijungė prie lyderių, choru tvirtinančių, kad jiems jau gana G. Thunberg po jos tūžmingo pasisakymo Jungtinėse Tautose su priedainiu „kaip jūs drįstate“.
Švelnesniajame reakcijų spektro gale – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri nesutiko su G. Thunberg dėl radikalių klimato veiksmų skubos, sakydama, kad technologinė pažanga suteiks žmonijai šiek tiek papildomo laiko.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukritikavo G. Thunberg dėl „radikalios pozicijos“, kuri, jo teigimu, tik „supriešins“ mūsų visuomenę, ir pabrėžė, kad aplinkosauga besirūpinančios Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybės nėra tos, kurias reikėtų užsipulti.
Šiurkštesniajame gale – JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo Rusijos kolega Vladimiras Putinas, kurie šaiposi ir žiūri į merginos pasisakymus iš aukšto. Su panieka pripažindama tokį jų požiūrį, G. Thunberg pakeitė savo tviterio profilį.
„Labai linksma jauna panelė, nekantriai laukianti šviesios ir nuostabios ateities“, – parašė ji apie save, atkartodama sarkastišką D. Trumpo tviterio repliką. Po to, kai V. Putinas apibūdino ją kaip bejėgę suaugusiųjų manipuliacijos auką, įrašas laikinai pasikeitė į „geros širdies, bet blogai informuotą paauglę“.
Akivaizdu, kad G. Thunberg sugeba duoti atgal. Vis dėlto kyla klausimas, ar kovingumas jos tikslui padeda, ar veikiau trukdo. Atrodo, kad pastarosiomis savaitėmis kažkuriuo metu ji peržengė liniją tarp simpatijos ir grėsmės skleidimo. Daugelis nacionalinių lyderių supranta, kad jų darbas – nuveikti aplinkosaugos labui tiek, kiek tai įmanoma politiškai ir ekonomiškai; jiems nepatinka nesulaukti jokio pagyrimo už savo pastangas.
Taip pat yra aiški riba tarp „Fridays for Future“ mokyklinių streikų, kuriuos pradėjo G. Thunberg, ir „Extinction Rebellion“. Pamokų praleidinėjimas vardan kovos už klimatą kai kuriems tėvams galėjo nepatikti, tačiau buvo lengva simpatizuoti vaikams, ginantiems savo ateitį.
Suaugusių aktyvistų organizuojamos gatvių blokados – tai jau tvarkos trikdymas, daugumą žmonių paliekantis abejingais. Štai kodėl policija, kuri netrukdė „Fridays for Future“ demonstracijoms, šiuos protestus išvaiko.
Pačiai G. Thunberg gali visai patikti auganti jos figūros poliarizacija. Tačiau poliarizacija paprastai netrunka tapti peštynėmis. Romoje kažkas nuo tilto nuleido G. Thunberg iškamšą, sukeldamas mero bei kitų Italijos politikų pasibaisėjimą. Tai jau kur kas daugiau nei tiesiog nesutikimas su klimato kaitos, kaip ekstremalios situacijos, koncepcija.
Jaunatviškas idealizmas dažnai nelankstus, iš tiesų jam nė nerūpi pasiekti rezultatų. Iš pradžių G. Thunberg atrodė kitokia, nei tipiškas maištaujantis jaunuolis: viešose kalbose ji kruopščiai laikėsi mokslinio sutarimo ir pabrėžė būtinybę siekti politiniame dokumente, Paryžiaus klimato susitarime, užsibrėžtų tikslų.
Tokia disciplina padėjo jai perteikti savo žinią taip efektyviai, kaip retam aktyvistui iki jos.
Šiek tiek daugiau pripažinimo, kad politikai bent jau bando nuveikti kažką teisingo, ir šiek tiek mažiau palaikymo radikalams greičiausiai nuviltų kai kuriuos įsikarščiavusius G. Thunberg rėmėjus.
Tačiau tai – patikimiausias būdas išlaikyti jos žinią politiškai svarbią ir gauti rinkėjų palaikymą žaliųjų partijoms, kurios daugiausia ir nuveikia klimato labui.
Priešingu atveju, G. Thunberg žinią palaikantis aktyvizmas gali išsigimti į nenuoseklius antiglobalistinius protestus, kurie būna triukšmingi ir pikti, bet nepriveda prie jokių žymesnių pokyčių.
Leonidas Beršidskis yra „Bloomberg Opinion“ Europos apžvalgininkas. Jis yra Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ įkūrėjas ir redaktorius bei nuomonių svetainės „Slon.ru“ steigėjas.
