Šis žingsnis žymi reikšmingą JAV politikos pokytį ir iš esmės reiškia, kad Vašingtonas nusigręžia nuo savo sąjungininkų kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).
„Turkija netrukus pradės savo seniai planuojamą operaciją Sirijos šiaurėje“, – rašoma vėlai sekmadienį Baltųjų rūmų išplatintame pareiškime.
„Jungtinių Valstijų ginkluotosios pajėgos nerems šios operacijos ir joje nedalyvaus, o Jungtinių Valstijų pajėgų, nugalėjusių ISIS („Islamo valstybės“) teritorinį „kalifatą“, nebebus šiame rajone“, – priduriama jame.
Pareiškime, paskelbtame po D. Trumpo pokalbio telefonu su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu, taip pat kritikuojamos „Prancūzija, Vokietija ir kitos Europos valstybės“, esą atsisakančios priimti atgal Sirijos šiaurėje sulaikytus savo piliečius.
„Dabar Turkija bus atsakinga už visus ISIS kovotojus, paimtus į nelaisvę per pastaruosius dvejus metus, Jungtinėms Valstijoms sutriuškinus teritorinį „kalifatą“, – nurodė Baltieji rūmai.
R. T. Erdoganas ir D. Trumpas sutarė ateinantį mėnesį susitikti Vašingtone aptarti vadinamosios saugiosios zonos sukūrimo Sirijos šiaurėje, informavo Turkijos prezidentūra.
Ji nurodė, kad Turkijos prezidentas per pokalbį su D. Trumpu taip pat išreiškė „nusivylimą dėl JAV kariuomenės ir saugumo pajėgų biurokratinio aparato nesugebėjimo“ įgyvendinti rugpjūtį pasiektą susitarimą dėl buferinės zonos sukūrimo Turkijos pasienyje.
Ankstesnę dieną R. T. Erdoganas perspėjo, kad Ankara „jau šiandien ar rytoj“ gali pradėti operaciją Sirijos šiaurėje. Šį pareiškimą griežtai pasmerkė Sirijos šiaurės rytuose veikiančios kurdų pajėgos. Jos paragino tarptautinę bendruomenę užkirsti kelią Turkijai pulti jų kontroliuojamas teritorijas Sirijoje.
Turkija siekia atstumti nuo savo sienos Sirijos kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG), kuriuos ji laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), nuo 1984-ųjų tęsiančios kruviną sukilimą Turkijos pietryčiuose, teroristine atšaka.
Kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės jėgos (SDF) perspėjo, kad bet kokia Turkijos ataka sukeltų pavojų visiems laimėjimams, pasiektiems kovojant su IS, o Siriją paverstų nuolatinio konflikto zona.
„R. T. Erdogano grasinimų tikslas yra saugumo mechanizmą paversti mirties mechanizmu, išvaryti mūsų žmones ir paversti stabilų ir saugų regioną konflikto ir nuolatinio karo zona“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė SDF.
Iki šiol Jungtinės Valstijos, kurios Sirijoje dislokavo šimtus karių, rėmė Liaudies apsaugos dalinius.
Sausį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „ekonomiškai nusiaubti Turkiją“, jei po planuojamo JAV pasitraukimo iš Sirijos ji atakuos kurdų pajėgas.
Irako karo veteranas ir kongreso narys, demokratas iš Arizonos Rubenas Gallego savo tviterio paskyroje rašo: „Leidimas Turkijai judėti į Šiaurės Siriją yra vienas iš labiausiai destabilizuojančių žingsnių, kuriuos mes galėjome žengti Artimuosiuose Rytuose. Kurdai niekada daugiau nebepasitikės Amerika. Jie ieškos naujų sąjungininkų arba bandys gintis savarankiškai.“
Sirijos ekspertai įspėjo, kad JAV apleidus Sirijos demokratines pajėgas, susiformuos kitas, naujas frontas aštuonerius metus trunkančiame Sirijos konflikte, ir paskatins kurdus siekti susitarimo su Basharo Assado režimu Damaske.
Prieš dvi savaites JT Generalinėje Asamblėjoje JAV specialusis Globalios koalicijos nugalėti ISIS atstovas Jimas Jeffrey pabrėžė, kad JAV, reaguodamos į Turkijos susirūpinimą dėl saugumo, susitarė su Turkija dėl saugios zonos, ir tai leido išvengti Turkijos puolimo.
Priešistorė
Liaudies apsaugos daliniai sudarė didesnę dalį JAV remiamų Sirijos demokratinių pajėgų (angl. Syrian Democratic Forces, SDF), kurios įveikė IS Sirijoje.
Liaudies apsaugos dalinius Turkija laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (angl. Kurdistan Workers‘ Party – PKK), kuri tris dešimtmečius kovojo už kurdų autonomiją Turkijoje, tąsa.
YPG neigia, kad ją sieja tiesioginiai organizaciniai ryšiai su PPK.
Turkija anksčiau yra pasmerkusi JAV už tai, kad ši remia YPG.
Turkija žada išvalyti Siriją nuo „teroristų“
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pirmadienį pareiškė, kad Turkija „išvalys Siriją nuo teroristų“, Baltiesiems rūmams paskelbus, kad JAV netrukdys Ankarai vykdyti operacijos prieš kurdų kovotojus.
„Esame pasiryžę užtikrinti mūsų šalies egzistavimą ir saugumą, išvalydami šį regioną nuo teroristų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Cavusoglu.
Ankara jau ne kartą grasino pradėti vienašališką operaciją Sirijos šiaurėje. Turkija siekia atstumti kurdų kovotojus nuo savo pasienio ir sudaryti sąlygas ten sugrįžti sirų pabėgėliams.
„Nuo Sirijos karo pradžios rėmėme tos šalies teritorinį vientisumą. Tokios pozicijos laikysimės ir dabar“, – nurodė Turkijos diplomatijos vadovas.
„Ir toliau rūpinsimės, kad Sirijoje įsivyrautų ramybė, taika ir stabilumas“, – pridūrė jis.
Turkijos prezidentas: operacija Sirijoje gali prasidėti bet kurią akimirką
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį paskelbė, kad šalies kariuomenė yra pasirengusi bet kurią akimirką pradėti operacijas prieš kurdų kovotojus Sirijoje, Vašingtonui paskelbus, kad jis šiems puolimams netrukdys.
„Yra toks posakis, kurį visada vartojame: galime ateiti bet kurią naktį neperspėję“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.
„Negali būti visiškai jokios kalbos, kad toliau toleruotume šių teroristinių grupių grasinimus“, – sakė jis, turėdamas galvoje kurdų kovotojus.
Turkija pareiškė, kad tai reikalinga siekiant „įveikti teroristus“ ir sukurti reikalingas sąlygas, kad Sirijos pabėgėliai galėtų sugrįžti į gimtąją šalį.
Turkijoje gyvena daugiau nei 3,6 mln. sirų, pabėgusių nuo pilietinio karo, kuris prasidėjo 2011 m. Iš savo teritorijos į numatytąją zoną ji nori perkelti apie du milijonus pabėgėlių.
Pokalbyje su D. Trumpu Turkijos prezidentas išsakė nusivylimą dėl JAV karinės ir saugumo biurokratijos negebėjimo įgyvendinti rugpjūčio mėnesio susitarimo dėl zonos, pranešė jo kabinetas.
JAV pajėgos pradėjo atsitraukimą nuo Sirijos sienos
Sirijos šiaurėje esančios JAV pajėgos pirmadienį pradėjo atsitraukimą nuo Turkijos sienos prieš numanomą Ankaros karinę invaziją, kuri, kaip sako kurdų pajėgos, sudarys sąlygas atsigauti džihadistams.
Kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės jėgos (SDF) pareiškime nurodė, kad „JAV pajėgos atsitraukė iš pasienio rajonų“ Sirijos šiaurės rytuose.
Padėtį Sirijoje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) patvirtino, kad JAV pajėgos atsitraukė iš svarbių pozicijų Ras al Aine ir Tel Abjade.
Pirmadienį JAV palaikomos SDF perspėjo, kad bet kokia Turkijos ataka sukeltų pavojų visiems laimėjimams, pasiektiems per kurdų vadovautas operacijas prieš „Islamo valstybę“ (IS), ir sudarytų sąlygas kai kuriems išlikusiems IS lyderiams išlįsti iš savo slėptuvių.
SDF taip pat perspėjo, kad turkų invazija keltų grėsmę SDF prižiūrimiems kalėjimams ir neformalioms gyvenvietėms, kuriose gyvena tūkstančiai IS džihadistų ir jų šeimų narių.
Turkija siekia atstumti nuo savo sienos JAV remiamas Sirijos kurdų pajėgas, kurias laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), nuo 1984-ųjų tęsiančios kruviną sukilimą Turkijos pietryčiuose, teroristine atšaka.
Turkijos kariškiai yra surengę du puolimus Sirijoje: prieš IS 2016 metais ir prieš SDF pagrindinę jėgą – Liaudies apsaugos dalinius (YPG) – 2018 metais.
Ilgai į paribį nustumti Sirijos kurdai – neskaitant intensyvių kampanijų prieš IS – iš esmės nesivėlė į aštuonerius metus trunkantį šalies pilietinį karą ir vietoje to kūrė savo institucijas kontroliuojamuose rajonuose.
Ras al Aino, Tel Abjado ir Ain al Arabo rajonuose prie Turkijos sienos kurdų pajėgos rengdamosi turkų puolimui išsikasė apkasų ir tunelių, sekmadienį paskelbė SOHR.
JT „ruošiasi blogiausiam scenarijui“
Jungtinės Tautos pirmadienį pareiškė „besiruošiančios blogiausiam“ scenarijui Sirijos šiaurės rytuose, Jungtinėms Valstijoms paskelbus, kad netrukdys Turkijai vykdyti karines operacijas tame regione.
„Nežinome, kas nutiks... ruošiamės blogiausiam“, – Ženevoje sakė JT humanitarinių reikalų koordinatorius Sirijai Panas Mumcis ir pabrėžė, kad yra „daug neatsakytų klausimų“ apie galimus šių operacijų padarinius.
Jis pridūrė, kad JT „palaiko kontaktą su visomis [konflikto] šalimis“ Sirijoje.
Visgi P. Mumcis leido suprasti, kad jo biuras nebuvo iš anksto perspėtas apie JAV sprendimą atitraukti Sirijos šiaurėje esančias savo pajėgas nuo Turkijos sienos. Šis žingsnis žymi reikšmingą JAV politikos pokytį ir iš esmės reiškia, kad Vašingtonas nusigręžia nuo kurdų, kurie ilgą laiką buvo pagrindiniai amerikiečių sąjungininkai kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).
Anot P. Mumcio, JT prioritetas yra užtikrinti, kad tikėtinas Turkijos puolimas nepriverstų savo namų palikti dar daugiau žmonių, kad nebūtų varžomos galimybės gyventojams gauti humanitarinę pagalbą ir kad nebūtų ribojama jų judėjimo laisvė.
P. Mumcis patikino, jog Jungtinės Tautos yra parengusios neatidėliotinų priemonių planą karinės operacijos atveju, bet „tikisi, kad neteks juo pasinaudoti“.
Turkija pastarosiomis savaitėmis telkė pasienyje papildomą kontingentą, o prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad šalies kariuomenė yra pasirengusi bet kurią akimirką pradėti operacijas prieš kurdų kovotojus Sirijoje.