Londonui oficialiai anksčiau tą pačią dieną pateikus naująjį pasiūlymą, J.-C. Junckeris akcentavo nerimą keliančias nuostatas dėl Londono siūlomo muitų režimo, turinčio užtikrinti, kad JK išstojus iš Europos Sąjungos nebūtų vykdomi muitinės tikrinimai prie Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos sienos.

Tačiau EK vadovas telefonu sakė Britanijos lyderiui, kad pripažįsta „teigiamus postūmius“ britų pasiūlyme ir kad ES derybininkai dabar „objektyviai išnagrinės teisinį tekstą“.

Dokumento lydraštyje, adresuotame J.-C. Junckeriui, B. Johnsonas nurodo, kad jo siūlymu „pašalinama vadinamoji apsidraudžiamoji priemonė (backstop)" – ES remtas planas, turėjęs užtikrinti, kad siena Airijoje išliktų atvira, numatant, kad Britanija laikinai laikysis Bendrijos muitų taisyklių.

Dėl šios priemonės B. Johnsono pirmtakė Theresa May susitarė su Briuseliu praeitais metais, bet jos parengtą „Brexit“ sutartį Britanijos parlamentas triskart atmetė – visų pirma dėl šio elemento.

„Siūloma „apsidraudžiamoji priemonė“ yra tiltas į niekur, tad privalu rasti naują būdą“, – sakoma B. Johnsono laiške J.-C. Junckeriui.

„Pirmininkas Junckeris pasveikino ministro pirmininko Johnsono ryžtą siekti pažangos per derybas prieš spalį vyksiantį ES Tarybos [viršūnių susitikimą] ir artėti prie susitarimo, – sakoma J.-C. Junckerio biuro pranešime. - Jis pripažino teigiamus postūmius, ypač dėl visiško reguliavimo suderinimo visoms prekėms ir į Šiaurės Airiją iš Didžiosios Britanijos patenkančių prekių kontrolės.“

ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier išsakė panašią atsargiai palankią nuomonę dėl naujojo plano, atvykęs į Europos Parlamentą informuoti jo „Brexit“ priežiūros komiteto.

„Esama pažangos, bet, atvirai kalbant, dar reikia daug padaryti“, – sakė M. Barnier.

Pagal naująjį pasiūlymą Šiaurės Airija laikytųsi ES taisyklių ir standartų visoms prekėms, įskaitant maisto ir žemės ūkio produktus, bet nebebūtų bloko muitų sąjungos narė, kaip ir likusios JK teritorijos.

Tačiau Europos Komisija, nuolat pabrėždavusi, kad ankstesnė apsidraudžiamoji priemonė yra reikalinga apsaugoti taikai Šiaurės Airijoje ir ES bendrosios rinkos vientisumui, naująją planą vertina atsargiai.

„Pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad vis dar esama probleminių punktų, dėl kurių ateinančiomis dienomis reikės toliau dirbti – ypač dėl apsidraudžiamosios priemonės valdymo, – sakoma pranešime. - Kitas nerimą keliantis dalykas, kurį reikės spręsti – esminės muitų taisyklės.“

B. Johnsono planai suteikia galimybę naujajam Šiaurės Airijos parlamentui „kas ketverius metus“ nuspręsti, ar šios tvarkos galiojimas turi būti pratęstas. Tokiu būdu potencialiai įvedama šio plano galiojimo riba, o ES tokį scenarijų anksčiau atmetė.

J. -C. Junckeris pakartojo ES poziciją, kad bet kokia alternatyva ankstesnei apsidraudžiamajai priemonei turi užtikrinti tokį patį poveikį.

„Jis taip pat pabrėžė, kad privalome turėti teisiškai veikiantį sprendinį, atitinkantį visus apsidraudžiamosios priemonės tikslus: neleisti atsirasti realiai sienai, išsaugoti Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimą ir [bendrą] visos salos ekonomiką, taip pat apsaugoti ES bendrąją rinką ir Airijos vietą joje“, – sakoma Europos Komisijos pranešime.

B. Johnsonas anksčiau trečiadienį sakydamas baigiamąją kalbą savosios Konservatorių partijos metiniame suvažiavime Mančesteryje, pakartojo, kad jo vyriausybė yra pasiruošusi spalio 31-ąją išvesti Britaniją iš ES, net jeigu nepavyktų suderinti naujo susitarimo dėl „Brexit“ sąlygų.