Sakydamas baigiamąją kalbą per savosios Konservatorių partijos metinį suvažiavimą B. Johnsonas pabrėžė, kad naujaisiais planais bus siekiama išspręsti nesutarimus, kaip turi būti užtikrinama, jog siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos po „Brexit“ išliktų atvira.
„Tai yra JK kompromisas“, – premjeras sakė delegatams šiaurės vakariniame Mančesterio mieste ir išreiškė viltį, kad ES lyderiai „tai supranta ir padarys savą kompromisą“.
Vis tik jis pažymėjo, kad jeigu taip nenutiks, Britanija išstos iš ES spalio 31-ąją – „kad ir kas nutiktų“.
Išstojimas be sutarties „visiškai nėra baigtis, kurios mes siekiame. Tačiau leiskit jums pasakyti, mano draugai, kad tai baigtis, kuriai esame pasiruošę“, pareiškė B. Johnsonas. Jo žodžius palydėjo garsūs delegatų džiaugsmo šūksniai.
Planuojama, kad B. Johnsonas vėliau trečiadienį telefonu pasikalbės su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu ir aptars atnaujintą Londono pasiūlymą dėl „Brexit“.
Britanijos pramonės konfederacija pareiškė, kad „Brexit“ be sutarties būtų „valstybės valdymo istorinė nesėkmė“, „daugelį metų“ slopinsianti ekonomikos augimą ir prekybą.
Nutekintas planas
Liepą premjero postą užėmęs B. Johnsonas, 2016 metų referendume aktyviai dalyvavęs „Brexit“ šalininkų kampanijoje, pažadėjo šį mėnesį išvesti Jungtinę Karalystę iš ES bet kokiomis aplinkybėmis.
Priešingai nei jo pirmtakė Theresa May, jis turi drąsos stoti prieš priešiškai nusiteikusį parlamentą ir pabandyti išnarplioti keturis dešimtmečius trukusios ES integracijos mazgus.
Tačiau Bendruomenių Rūmų nariai blokavo B. Johnsono galimybę tesėti pažadą išstoti net ir be sutarties. Jie priėmė teisės aktą, įpareigojantį premjerą prašyti ES dar kartą atidėti „Brexit“, jeigu išstojimo sutartis nebus parengta iki spalio 17–18 dienomis Briuselyje vyksiančio Bendrijos viršūnių susitikimo.
Dabar B. Johnsonas siekia iš naujo derėtis dėl išstojimo sąlygų, praeitais metais suderintų Th. May, bet triskart atmestų Britanijos parlamento.
Ministras pirmininkas daugiausiai dėmesio skiria kontroversiškiausiam ankstesnės sutarties elementui – vadinamajai apsidraudžiamajai priemonei (backstop). Šis planas numato, kad iš ES išstojusi Jungtinė Karalystė dar kurį laiką laikytųsi Bendrijos muitų sąjungos taisyklių, kad būtų užtikrintas laisvas prekių judėjimas tarp Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos Respublikos.
Kritikai argumentuoja, kad Londonas tokiu atveju būtų neribotą laiką priverstas laikytis ES taisyklių.
Pasak B. Johnsono, pagal jo planą, „patikrinimų ant arba prie Šiaurės Airijos sienos nebus jokiomis aplinkybėmis“. Bus siekiama apsaugoti prekybą žemės ūkio produktais ir jų judėjimą per sieną, pratęsiant galiojančias reguliavimo priemones – tai leidžia manyti, kad Šiaurės Airija ir toliau laikysis kai kurių ES reikalavimų.
Tačiau ši provincija priklausys tai pačiai muitų teritorijai kaip ir pagrindinė Britanijos dalis, patikino premjeras.
„Leisime JK – absoliučiai visai – išstoti iš ES, nuo pačios pradžios išsaugant mūsų pačių prekybos politikos kontrolę“, – kalbėjo jis.
Kaip pranešė laikraštis „The Daily Telegraph“, šis planas numato dviejų naujų sienų sukūrimą – kontrolinius patikrinimus tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos palei Airijos jūrą ir muitinės patikras Airijos saloje.
Straipsnyje rašoma, kad B. Johnsonas nori išsaugoti tokią tvarką iki 2025 metų, kai sprendimą dėl tolesnių veiksmų galės priimti pusiau autonominė Šiaurės Airijos asamblėja.
Tačiau ES daug kartų perspėjo, kad nenusileis jokiems bandymams nustatyti atvirą sieną užtikrinančios tvarkos galiojimo terminą.
„Negeros naujienos“
J.-C. Junckerio atstovė pareiškė, kad Briuselis dar nematė britų plano teisinio dokumento projekto. Ji perspėjo, kad bet koks susitarimas turi atitikti dabartinės apsidraudžiamosios priemonės „visus tikslus“.
JK vyriausybės „Brexit“ derybininkas Davidas Frostas šiuo metu yra Briuselyje ir vėliau trečiadienį dalyvaus „techninėse derybose“ su ES atstovais.
B. Johnsonas antradienį paneigė žiniasklaidos pranešimą, esą jis svarsto galimybę įrengti muitinės kontrolės postus palei Airijos sieną. Šis pranešimas sulaukė Dublino pasipiktinimo.
Pasienio kontrolės postų panaikinimas buvo laikomas svarbia sąlyga taikos procesui Šiaurės Airijoje užtikrinti po tris dešimtmečius trukusio kruvino smurto Britanijai priklausančioje Airijos salos dalyje.
Airijos vicepremjeras Simonas Coveney sakė, kad kol kas nematė smulkiai išdėstytų britų premjero planų, bet, remiantis pirminiais pranešimais, „naujienos negeros“.
„Mes nemanome, kad muitinės patikra Airijos saloje taps ES ir JK susitarimo pagrindu“, – sakė jis Airijos transliuotojui RTE.
Th. May dukart atidėjo Britanijos išstojimo terminą, kai jai nepavyko gauti Bendruomenių Rūmų pritarimo jos vyriausybės išstojimo sutarčiai, anksčiau suderėtai su Briuseliu.
B. Johnsonas taip pat susiduria su gana stipriu pasipriešinimu parlamente. Praėjusį mėnesį dėl savo ES strategijos premjeras neteko turėtos nedidelės persvaros žemuosiuose parlamento rūmuose.
Net ir sulaukęs JK Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kad neturėjo teisės įšaldyti parlamento darbą, B. Johnsonas toliau atkakliai tvirtina, kad neprašys Briuselio pratęsti skyrybų termino.