S. Morrisonas sakė, kad D. Trumpas tiesiog paprašė jo nurodyti „kontaktinį asmenį“ šalies vyriausybėje, į kurį būtų galima kreiptis dėl informacijos ar pagalbos vykdant tyrimą, turintį, kaip viliasi JAV prezidentas, paneigti išvadas, jog Rusija padėjo jam per 2016-ųjų rinkimų kampaniją.

Anot S. Morrisono, jam buvo malonu patenkinti D. Trumpo prašymą, juolab, šalies ambasadorius Jungtinėse Valstijose Joe Hockey dar gegužę pasiūlė Australijos pagalbą vykdant šį tyrimą.

„Šis pokalbis buvo niekuo neišsiskiriantis , – sakė premjeras televizijai „Sky News“. – Pasakėme, jog esame pasirengę padėti ir bendradarbiauti atliekant tą tyrimą – tai nėra neįprasta. Amerika yra reikšminga – tiesą sakant, pati reikšmingiausia – mūsų sąjungininkė, ir esame įpratę dalytis informacija.“

„Australija niekuomet nepadarytų nieko, kas kirstųsi su mūsų nacionaliniais interesais. Kalbant atvirai, būtų kur kas keisčiau, jeigu būtume nusprendę nebendradarbiauti“, – kalbėjo premjeras.

Didžiosios Australijos politinės partijos paprastai tvirtai remia glaudžius santykius su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau nuo D. Trumpo atėjimo į valdžią šiam konsensusui nekart buvo iškilę pavojų. Paviešinta informacija apie pastarąjį S. Morrisono ir JAV prezidento telefoninį pokalbį pakurstė susirūpinimą, kad D. Trumpas gali pasinaudoti Australija, siekdamas apjuodinti savo politinius varžovus.

Anksčiau trečiadienį Australijos opozicijos lyderis Anthony Albanese'as pareikalavo paskelbti, kokią konkrečiai informaciją Kanbera perdavė Vašingtonui.

„Ministras pirmininkas privalo paaiškinti, kas ten įvyko. Jis turi paviešinti visas stenogramas ir visą su tuo susijusią informaciją“, – sakė jis.

„Tai gan neįprasta, – pridūrė A. Albanese'as. – Ministras pirmininkas privalo viską nuodugniai paaiškinti.“

S. Morrisonas neatskleidė, ar Australija ką nors perdavė Jungtinėms Valstijoms. Anot to, šį procesą turi tvarkyti biurokratai.

D. Trumpas ir jam lojali žiniasklaida seniai kursto sąmokslo teorijas, kad Federalinio tyrimų biuro ir kitų institucijų tyrimus dėl Rusijos vaidmens 2016-ųjų rinkimuose inicijavo vadinamoji giluminė valstybė (Deep State).

Į šių iš esmės niekuo nepagrįstų kaltinimų voratinklį pakliuvo sąjungininkai Didžiojoje Britanijoje, Italijoje ir Australijoje.

Vienas BTB tyrimo katalizatorių buvo D. Trumpo rinkimų kampanijos pareigūno prisipažinimas tuometiniam Australijos ambasadoriui Londone, kad rusai turi D. Trumpo varžovę rinkimuose Hillary Clinton kompromituojančios medžiagos.

Minėtas rinkimų kampanijos pareigūnas George'as Papadopoulos buvo pasiųstas už grotų dėl melavimo FTB, bet jo pareiškimą, kad Australijos ambasadorius, buvęs konservatorių užsienio reikalų ministras Alexander'as Downeris (Aleksandras Dauneris), neva buvo vienas iš kelių „šnipų“, pasiųstų įvilioti jį į pinkles, itin mėgsta pasitelkti D. Trumpo Baltieji rūmai.

A. Downeris apie pokalbį informavo vadovybę Kanberoje ir galiausiai – JAV pareigūnus.

Dabartinė Australijos užsienio reikalų ministrė Marise Payne trečiadienį atsisakė atsakyti į klausimą, ar su D. Trumpu buvo apsikeista „kokia nors medžiaga ar informacija“ ir jei taip – kokia.

„Nekomentuoju žvalgybinės informacijos naudojimo“, – sakė ji radijui ABC.

Tačiau ministrė taip pat pabandė išsklaidyti būgštavimus, kad jos vyriausybė elgėsi netinkamai. M. Payne pažymėjo, kad vyriausybė bendradarbiaus su D. Trumpu „tik tiek, kiek mes galime, ir tik tuo atveju, jei tai bus tinkama“.

Ukrainoje pradėtas tyrimas dėl minimo buvusio prokuroro

Ukraina pradėjo tyrimą dėl buvusio generalinio prokuroro Jurijaus Lucenkos, figūruojančio informatoriaus skunde dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo.

J. Lucenka, kuris rugpjūtį buvo atleistas iš generalinio prokuroro posto, įtariamas „pagalba nelegaliam lošimo verslui“, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos valstybinio tyrimų biuro atstovė Anželika Ivanova.

Tyrimas buvo pradėtas paprašius Ukrainos įstatymų leidėjams, sakė atstovė, bet įtarimų plačiau nekomentavo.

Naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad tyrimas buvo pradėtas po įtakingo parlamentaro Davydo Arachamijos, priklausančio prezidento Volodymyro Zelenskio partijai, pareiškimo.

Pareiškimas viešai neskelbiamas, bet J. Lucenka, kuris šiuo metu yra Londone, bet kokius įtarimus neigia.

„Reikia turėti lakią vaizduotę kaltinti mane tuo, ką sako p. Arachamija“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė J. Lucenka.

Praėjusią savaitę J. Lucenka rašė, kad skundas dėl jo piktnaudžiavimo įgaliojimais, kurį pateikė vienas saugumo tarnybų darbuotojas, yra „manipuliacinis ir neteisingas“.

Tuo tarpu praėjusią savaitę paskelbtame JAV informatoriaus skunde teigiama, kad D. Trumpas liepos mėnesį telefonu kalbėdamasis su V. Zelenskiu bandė stumti savo asmeninius interesus, vadino J. Lucenką geru prokuroru ir siūlė palikti jį jo poste.

D. Trumpas ir jo sąjungininkai teigia, jog buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas, vienas iš realiausių pretendentų varžytis su prezidentu 2020 metų rinkimuose, 2015–2016 metais spaudė Kijevą atleisti ankstesnį generalinį prokurorą Viktorą Šokiną, kad apsaugotų savo sūnų Hunterį, tuo metu dirbusį korupcija kaltinamos dujų kompanijos „Burisma“ valdyboje.

Europos Sąjungos šalys ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat ragino nušalinti V. Šokiną.

J. Lucenka yra sakęs, kad dėl Bidenų reikalo susitiko su D. Trumpo advokatu Rudi Giuliani (Rudžiu Džulianiu), bet galiausiai nebuvę priežasties pagal Ukrainos įstatymus vykdyti tyrimą jų atžvilgiu.

JAV informatoriaus skunde sakoma, kad anksčiau šiais metais J. Lucenka pareiškė įtarimų dėl Bidenų veiklos Ukrainoje ir teigė, kad buvusi JAV ambasadorė Marie Yovanovitch (Mari Jovanovič) trukdė Ukrainos teisėsaugai.

Panašiai kalba D. Trumpo šalininkai.

M. Yovanovitch gegužės mėnesį buvo atšaukta iš savo posto, o dabar buvo iškviesta liudyti JAV Kongreso komitetuose Atstovų Rūmams pradėjus D. Trumpo apkaltos tyrimą.