„Žadame pateikti labai gerą siūlymą. Oficialiai paviešinsime jį labai greitai“, – BBC reporteriams sakė B. Johnsonas, šiuo metu dalyvaujantis Konservatorių partijos kasmetinėje konferencijoje, Mančesteryje.

Antradienį JK ir Airijos žiniasklaidos priemonės paskelbė ilgai lauktų britų pasiūlymų versijas, iš kurių buvo galima spręsti, jog B. Johnsonas nori, kad prekių patikrinimas būtų vykdomas tolėliau nuo Airijos sienos, o maisto ir žemės ūkio produkcija būtų tiesiog praleidžiama netikrinant.

Pavyzdžiui, Airijos transliuotojas RTE antradienį pranešė, kad Londonas žada steigti keletą muitinės punktų abiejose pusėse išilgai Airijos sienos. Jie būtų įtvirtinti keliais kilometrais anksčiau nei driekiasi tikroji sienos linija. Muitinėje būtų užregistruojamos prekės, vėliau GPS siųstuvu jos būtų sekamos tol, kol atsidurtų muitinėje kitoje sienos pusėje.

B. Johnsonas BBC reporteriams teigė, kad žiniasklaidos pateikta jo pasiūlymų versija buvo „ne visai teisinga“.

Pasak jo, vadinamieji prekių muitinių centrai nėra jo sprendimo dalis, kuri, pasak JK žiniasklaidos, iki savaitgalio bus pristatyta Briuseliui.

Tačiau jis patvirtino, kad Didžioji Britanija jau rado būdą, kaip panaikinti galvijų ir kai kurių per sieną gabenamų maisto produktų kontrolę, laikantis ES muitų taisyklių Šiaurės Airijoje ir Airijoje.

B. Johnsonas pasiūlė vieningą teritoriją žemės ūkiui ir tai, pasak jo yra didelė JK vyriausybės nuolaida. Premjeras taip pat dar kartą pabrėžė sieksiąs išstojimą įgyvendinti spalio 31 dieną.

Muitinės postai

B. Johnsonas siekia iš naujo derėtis dėl išstojimo sąlygų, praeitais metais suderintų jo pirmtakės Theresos May, bet triskart atmestų Britanijos parlamento.

Ministras pirmininkas daugiausiai dėmesio skiria kontroversiškiausiam ankstesnės sutarties elementui – vadinamajai apsidraudžiamajai priemonei (backstop). Šis planas numato, kad iš ES išstojusi Jungtinė Karalystė dar kurį laiką laikytųsi Bendrijos muitų sąjungos taisyklių, kad būtų užtikrintas laisvas prekių judėjimas tarp Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos Respublikos.

Airijos transliuotojas RTE pirmadienį vakare pranešė, kad Britanija pasiūlė abipus sienos įrengti „muitinės patikros vietas“, bet išdėstyti jas už 8–16 km nuo sienos. Tokiu atveju pati siena būtų kertama be papildomų patikrų.

RTE citavo „ne raštu“ Londono išdėstytą preliminarų planą, kad prekės, gabenamos iš vienos aikštelės į kitą, būtų realiu laiku stebimos mobiliaisiais telefonais arba sunkvežimiuose įtaisytais sekimo prietaisais.

Tačiau Airija pareiškė negalinti sugrąžinti ankstesnės sienos apsaugos infrastruktūros ir perspėjo, kad priešingu atveju gali būti pakenkta taikos procesui Šiaurės Airijoje.

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney nedelsdamas atmetė nutekintą pasiūlymą kaip „pasmerktą žlugti“. Panašią poziciją išsakė Airijos opozicijos partija „Sinn Fein“.

Vokietijos Bundestago užsienio reikalų komiteto pirmininkas Norbertas Rottgenas sakė, kad šis pasiūlymas „nerimtas“.

B. Johnsonas užsiminė, kad nutekinta informacija yra paremta ankstesniu plano juodraščiu.

„Čia visai ne tai, ką mes siūlome“, – teigė jis.

Vis dėlto premjeras aiškino, kad „tiesiog tokia tikrovė“, jog patikrinimai kažkur turės būti vykdomi, kai Britanija pasitrauks iš ES muitų sąjungos ir bendrosios rinkos.

Lieka dvi savaitės

Liepą į valdžią atėjęs B. Johnsonas žadėjo, kad spalio 31-ąją šalis paliks ES bet kokiu atveju. Tuo metu Th. May anksčiau dukart paprašė atidėti išstojimo terminą, kad būtų galima suderinti susitarimą.

B. Johnsono pažadas yra populiarus tarp Konservatorių partijos narių ir daugelio „Brexit“ per 2016 metų referendumą palaikiusių rinkėjų, bet įstatymų leidėjai Bendruomenių Rūmuose baiminasi, kad išstojimas be sutarties būtų pragaištingas.

Jie priėmė teisės aktą, įpareigojantį premjerą prašyti ES dar kartą atidėti „Brexit“, jeigu išstojimo sutartis nebus parengta iki spalio 17–18 dienomis Briuselyje vyksiančio Bendrijos viršūnių susitikimo.

„Dabar mums likusios dvi savaitės, bet ant stalo nėra jokių įtikinamų sprendinių“, – RTE sakė Airijos Europos reikalų ministrė Helen McEntee.

„Kamuolys iš tikrųjų yra JK aikštelės pusėje – tokia padėtis tęsiasi jau ištisus mėnesius. Stengiamės būti kiek įmanoma nuolaidesni“, – kalbėjo ji.

ES sakė dar negavusi jokio oficialaus pasiūlymo, bet vienas pareigūnas nurodė: „Esame pasiruošę nagrinėti įgyvendinamus pasiūlymus, išpildančius visus apsidraudžiamosios priemonės uždavinius.“

B. Johnsonas tvirtino „labai uoliai“ dirbantis, kad susitarimas būtų parengtas, ir teigė, kad buvo pasiekta pažanga.

Pasak jo, Londonas neseniai padarė „didelę nuolaidą“, sutikęs, kad Šiaurės Airija ir Airijos Respublika laikytųsi tų pačių ES taisyklių žemės ūkio sektoriuje, pavyzdžiui, susijusių su gyvulių gabenimu.

Jeigu premjerui pavyks suderinti susitarimą, jį dar turės priimti Bendruomenių Rūmai, kuriuose B. Johnsonas neturi daugumos ir yra užsitraukęs daugelio įstatymų leidėjų priešiškumą.

Jis supykdė proeuropietiškų pažiūrų parlamentarus savo kaltinimais, kad jie „pasiduoda“ Briuseliui ir „išduoda“ 2016-ųjų „Brexit“ referendumą.

Griežtai euroskeptiškų pažiūrų deputatai savo ruožtu perspėjo, kad jie irgi atmes bet kokią sutartį, neužtikrinančią aiškaus išstojimo.

„Negalima leisti, kad taptume kokia nors ES priežiūrai [pavaldžia] palydove – tuomet išstoti nebūtų prasmės“, – sakė parlamento narys Steve'as Bakeris.