Kartu su tankais, kariniais transporteriais ir žąsele žygiuojančių kareivių kolonomis antradienį vyksiančioje 80 minučių eisenoje per Tiananmenio aikštę greičiausiai bus demonstruojamas ir raketų komplektas, pastaraisiais metais skatinęs JAV mėginti nukreipti į Rytų Aziją didesnes pajėgas.
Kinija išleido krūvą pinigų tam, ką buvęs Ramiojo vandenyno vadas Harry Harrisas pavadino „didžiausia ir įvairiausia raketų jėga pasaulyje“.
Remiantis prieš šventę išplatintų įrangos nuotraukų analize, planuojamas paradas – antrasis tokio pobūdžio Xi Jinpingo renginys per ketverius metus – pademonstruos šio triūso vaisius. Pirmą kartą bus galima viešai pamatyti tarpkontinentinę balistinę raketą „Dongfeng-41“ – vieną ilgiausių pasaulyje raketų, rašo Paryžiaus Strateginių tyrimų fondo tyrėjai Antoine'as Bondazas ir Stéphane'as Delory.
„Kalbant apie gryną politinę komunikaciją, raketos bus tai, apie ką kalbės visi, nes tai – įspūdingas Kinijos jėgos ir galios demonstravimas“, – penktadienį pažymėjo A. Bondazas.
Vienas iš aktualiausių JAV ir jos Azijos sąjungininkių rūpesčių – Liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) trumpesnio nuotolio nebranduolinių raketų arsenalas. Per pastaruosius 15 metų Kinija padvigubino savo raketsvaidžių skaičių ir sukūrė ginklų rinkinį, kuris praplėtė jos įprastų kovinių galvučių aprėptį tiek, kad apimtų didžiąją dalį amerikiečių Vakarų Ramiojo vandenyno bazių.
Tokios vidutinio nuotolio sausumos raketos, kurias Jungtinėms Valstijoms buvo uždrausta turėti pagal Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį su Rusija, buvo viena iš priežasčių, kodėl kai kurie palaikė D. Trumpo administracijos pasitraukimą iš Šaltojo karo laikų pakto šiais metais.
Pasak penktadienį paskelbtos Japonijos gynybos Baltosios knygos, PLA raketinės pajėgos jau išbandė pažangias vadinamąsias hipersonines raketas, kurių beveik neįmanoma perimti.
„Vidutinio ir tarpinio nuotolio balistinės raketos, kurias sukūrė kinai ir kurios bus demonstruojamos spalio 1-ąją, yra kritinis komponentas“ Pekino strategijoje, pažymėjo Samas Roggeveenas, Sidnėjaus Lowy instituto tarptautinio saugumo programos direktorius.
„Jų paskirtis – užtikrinti, kad bet kokios karinės operacijos vykdymas Šiaurės Azijoje būtų labai rizikingas ir labai brangiai kainuotų“, – sakė jis.
JAV pareigūnai įvertino, kad maždaug 95 proc. Kinijos arsenalo prieštarautų vidutinio nuotolio sausumos raketų sutarčiai, kurios pažeidimu JAV apkaltino ir Maskvą. Remiantis neseniai išėjusia Sidnėjaus universiteto Jungtinių Valstijų studijų centro ataskaita, PLA raketos Kinijai galėtų leisti „greitai panaudoti ribotą jėgą, kad būtų pasiekta fait accompli pergalė“, JAV nespėjus atsakyti tuo pačiu.
Nors pasitraukimas iš susitarimo leidžia JAV vėl turėti nuosavas raketas, galingiausia pasaulio kariuomenė su Kinija žaidžia gaudynių. Praėjusį mėnesį Pentagonas atliko pirmąjį sausumos kruizinės raketos skrydžio bandymą, o naujasis gynybos sekretorius Markas Esperis per savo pirmąjį vizitą regione pažymėjo, kad ieško vietų Azijoje, kur galėtų dislokuoti tokius ginklus.
M. Esperio pasiūlymas atskleidė kliūtis, su kuriomis susiduria visos Vašingtono pastangos pasipriešinti Kinijos grėsmei.
Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas JAV raketų priimti nesutiko, o Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe susidūrė su kategorišku pasipriešinimu bandymui savo šalies teritorijoje dislokuoti amerikiečių priešraketinės gynybos sistemą, jau nekalbant apie puolamąsias raketas.
Maža to, bet koks mėginimas įvesti tokias raketas susidurtų su Kinijos pasipriešinimu: 2016 m. kinai paskelbė Pietų Korėjai ekonominį embargą po to, kai ši sutiko 2017 m. įsileisti JAV priešraketinį skydą. M. Esperio kelionės metu Kinijos užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad Australija, Japonija ir Pietų Korėja susidurs su atsakomosiomis priemonėmis, jei jose bus dislokuoti ginklai.
„Vidutinio nuotolio raketų dislokacija Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bus sudėtingas uždavinys, – pažymėjo J. Berkshire'as Milleris, Japonijos tarptautinių santykių instituto vyresnysis bendradarbis. – Kinija neabejotinai stengsis daryti intensyvų politinį ir ekonominį spaudimą bet kuriai JAV sąjungininkei, kuri pas save priimtų tokio nuotolio raketas.“
Savo ruožtu Kinija tvirtina, kad paradas, panašus į renginius, organizuojamus per kitus svarbius jubiliejus, yra skirtas paminėti šalies įkūrimą ir nenukreiptas į jokią kitą tautą.
„Kinija neturi nei poreikio, nei noro demonstruoti savo raumenis per karinius paradus, – antradienį žurnalistams pareiškė Kinijos Centrinės karinės komisijos Jungtinio štabo departamento operacijų biuro direktoriaus pavaduotojas Cai Zijunas. – Kuo stipresnė Kinijos kariuomenė, tuo didesnė tikimybė užtikrinti taiką.“
Tuo pačiu Xi Jinpingo paradas rizikuoja sustiprinti argumentus, kad Kinijos kariuomenė gali kelti grėsmę jos kaimynėms.
„Šie ginklai gali būti slepiami, perkeliami, o puolimas prieš juos būtų puolimas prieš žemyninę Kiniją – dėl visų šių priežasčių jie yra pagrindinis PLA prioritetas, – teigė Australijos Macquarie universiteto Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono profesorius Batesas Gillas. – Jų demonstravimas per šį paradą – užtikrinimas, kad visi tai supranta.“
O užsienio ginklų ekspertai tuo pačiu pasinaudos proga apžiūrėti įrangą, kurią Kinija paprastai uoliai slepia. Paradas „pademonstruos kiekybinį ir kokybinį Kinijos balistinio arsenalo modernizavimą“, savo analizėje rašė A. Bondazas ir S. Delory.
„Nors kai kurios strateginės raketos ir ginklų sistemos mums jau matytos, kitos iki šiol dar nebuvo paviešintos, o apie kai kurias žinoma tik iš gandų“, – pridūrė jie.
