Venecijos valdžia paragino miesto gyventojus apsispręsti, ar jie nori padalinti savo miestą į dvi dalis: vienoje pusėje būtų istorinė miesto dalis ir žymiosios lagūnos salos, o kitoje – žemyninė dalis ir gyvenamasis rajonas Mestrė.
Tokį sprendimą kviečiama priimti tuo metu, kai referendumai visoje Europoje, kurių siūlymams buvo pritarta arba jie buvo atmesti, panašu, labiau skaldo, nei suteikia realią pilietinės kaimynystės perspektyvą.
Tačiau Venecijos atvejis yra kitoks, mat referendumas nėra grindžiamas kultūrine tapatybe ar kitos valstybės valdžios baime – esminės jo problemos yra masinis turizmas, gyventojų skaičiaus mažėjimas ir miesto nykimas.
Trečiadienį, rugsėjo 25-ąją, Veneto regiono vadovas Luca Zaia pranešė, kad referendumas yra teisėtas ir galės įvykti po dviejų mėnesių, nors ir nesulaukė Venecijos mero Luigi Brugnaro palaikymo. Meras ragino visus gyventojus nedalyvauti „dar viename referendume dėl atsiskyrimo“.
Keista, tačiau pastaruoju metu pasitaikė raginimų visai Venecijai atsiskirti nuo Italijos ir tapti nepriklausoma valstybe (Venecija jau yra tūkstantį metų buvusi savarankiškas miestas-valstybė), tačiau šio referendumo klausimas yra labiau pragmatiškas ir nuosaikus.
„Tai yra vienintelis įmanomas sprendimas, jei norima efektyvaus šių atskirų miestų valdymo. Venecija ir Mestrė yra du visiškai skirtingi pasauliai, kurie buvo sujungti 1926-aisiais fašistinio valdymo laikotarpiu ir kurių istorija bei problemos yra absoliučiai skirtingos“, – savo tinklalapyje tvirtina miesto iššūkius spręsti padedanti pelno nesiekianti asociacija „We Are Here Venice“.
Nors turizmas senojoje Venecijoje dabar išsipūtė iki 20 milijonų lankytojų kasmet, kiti šeši žemyninės dalies rajonai daugiausia yra poindustrinės vietovės, kuriose gausu gyventojų ir kurios sulaukia palyginti mažai dėmesio ir investicijų.
Prieš viską – nuo prie Venecijos krantų atplaukiančių didžiulių kruizinių laivų iki drastiško senamiesčio gyventojų skaičiaus mažėjimo – pasisakanti grupė „We Are Here Venice“ teigia, kad dvi atskiros savivaldybės leistų kiekvienai šiandienos Venecijos daliai efektyviau dorotis su savo problemomis.
Senamiestį kasdien palieka vidutiniškai nuo dviejų iki trijų Venecijos gyventojų – daugiau nei tūkstantis per metus. Pusė likusių gyventojų yra vyresni nei 65 metų amžiaus.
„Jei niekas nepasikeis, Venecijos mirtis yra neišvengiama“, – rašo „We Are Here Venice“.