Prancūzijai pirmadienį paskelbus gedulo dėl buvusio charizmatiškojo lyderio mirties diena, V. Putinas, kiti užsienio lyderiai ir dabartinis šalies prezidentas Emmanuelis Macronas dalyvaus laidotuvių pamaldose.

Sekmadienį su velioniu prezidentu atsisveikino visuomenė – tūkstančiai žmonių nepaisydami lietaus laukė eilėje prie šalies vėliava uždengto jo karsto Invalidų rūmų Šv. Liudviko bažnyčioje.

J. Chiracas, kurio tris dešimtmečius trukusią politinę karjerą vainikavo 12 prezidentavimo metų (1995-2007), mirė ketvirtadienį būdamas 86-erių.

Jam mirus ėmė plūsti užuojautos iš viso pasaulio, tačiau tuo pačiu imta klausti, ką gero iš tikrųjų šis politikas nuveikė per ilgus buvimo valdžioje metus, ir vėl prisiminta, kad 2011 metais jis buvo teismo pripažintas kaltu dėl korupcijos tuo metu, kai ėjo Paryžiaus mero pareigas.

Nepaisant to, laikraščio „Le Journal du Dimanche“ paskelbta apklausa parodė, jog prancūzai J. Chiracą ir Charles'į de Gaulle'į laiko geriausiais šių laikų prezidentais.

Geriausiu J. Chiraco pasiekimu prancūzai laiko nepritarimą 2003 metų JAV vadovautai invazijai į Iraką.

Pirmadienį, nacionalinio gedulo dieną, visose šalies valstybinėse institucijose ir mokyklose velionis prezidentas bus pagerbtas tylos minute.

„Tikras intelektualas“

J. Chiraco karstas 9 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku bus išneštas iš Invalidų rūmų ir su karine palyda vežamas Paryžiaus gatvėmis į Šv. Sulpicijaus bažnyčią, kur įvyks laidotuvių pamaldos.

Eliziejaus rūmai pranešė, kad pamaldose turi dalyvauti maždaug 30 valstybių ir vyriausybių vadovų, tarp jų Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris.

Taip pat dalyvaus buvę lyderiai, kurie glaudžiai bendradarbiavo su J. Chiracu, tarp jų buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis. Atvyksta ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas.

Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo nusiuntė Prancūzijai kiek pavėluotą užuojautos pareiškimą, kuris yra pirmasis JAV vyriausybės pranešimas dėl J. Chiraco mirties.

„Paskyręs savo gyvenimą valstybės tarnybai, buvęs prezidentas J. Chiracas nenuilstamai darbavosi, kad palaikytų mūsų ir Prancūzijos bendras vertybes ir idealus“, – sakoma M. Pompeo pareiškime.

J. Chiraco nepritarimas JAV vadovautai invazijai į Iraką nebuvo paminėtas.

V. Putinas su šiuo konservatorių politiku intensyviai dirbo pirmaisiais savo prezidentavimo metais; abu jie, kaip žinia, nepritarė tai 2003 metų invazijai.

Birželio mėnesį neįprastai jausmingai komentuodamas laikraščiui „Financial Times“, V. Putinas sakė, kad J. Chiracas buvo šiuolaikinis pasaulio lyderis, padaręs jam didžiausią įspūdį.

„Jis tikras intelektualas, tikras profesorius, labai ramus ir labai įdomus žmogus“, – sakė Rusijos lyderis.

„Įkūnijo Prancūziją“

Laidotuvių pamaldose taip pat dalyvaus daug dabartinių prancūzų politikų, tačiau nebus kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen, kuri dalyvavimą atšaukė J. Chiraco šeimai pareiškus abejonių.

Pamaldose turi dalyvauti trečiasis Prancūzijos Penktosios respublikos prezidentas, 93 metų Valery Giscard'as d'Estaing'as, kuris dabar retai rodosi viešumoje. Jis jau pergyveno savo įpėdinius Francois Mitterrandą, kuris mirė 1996 metais, ir J. Chiracą.

J. Chiracas bus palaidotas Monparnaso kapinėse sostinės pietuose, šalia dukters Laurence (Lorans), kuri 2016 metais mirė būdama 58-erių, po kovos su anoreksija.

Bene svarbiausias J. Chiraco politinis sprendimas buvo nepritarimas JAV vadovaujamai invazijai į Iraką. Taip pat jam vadovaujant buvo reikšmingai sumažintas žuvusiųjų keliuose skaičius, jis pripažino Prancūzijos vaidmenį deportuojant žydus Antrojo pasaulinio karo metais ir įspėjo apie klimato kaitos riziką dar prieš tai, kai šis klausimas tapo svarbia politinės darbotvarkės tema.

Vis dėlto daugelis pažymi ne jo politinius pasiekimus, o charizmą ir tikrą meilę savo šaliai. Kaip ketvirtadienį pabrėžė E. Macronas, J. Chiracas „įkūnijo tam tikrą Prancūzijos idėją“.

Konkretaus J. Chiraco palikimo dalį sudaro jo įkurtas autochtonų meno muziejus „Quai Branly“ Paryžiuje, atspindintis visą gyvenimą trukusį jo žavėjimąsi Afrika ir Azija. Pagerbdamas įkūrėją, muziejus iki spalio 11-osios įsileidžia lankytojus nemokamai.