R. Mugabe mirė rugsėjo 6 dieną ligoninėje Singapūre, eidamas 96-uosius ir praėjus beveik dvejiems metams po to, kai kariniu perversmu baigėsi jo despotiškas valdymas, trukęs beveik keturis dešimtmečius.
Jo palaikai bus palaidoti Zvimboje esančio jo namo kieme. Šis rajonas yra maždaug už 90 km į vakarus nuo sostinės Hararės.
Dalyvauti kukliame renginyje, kuris iš pradžių turėjo būti skirtas tik eksprezidento šeimos nariams, susirinko šimtai buvusio lyderio šalininkų.
Daugelis jų dėvėjo baltus marškinėlius su R. Mugabe atvaizdais ir užrašais „įkūrėjas“, „išvaduotojas“ ir „fakelo nešėjas“.
Kai kurie dalyviai dainavo ir šoko; kiti tyliai sėdėjo dviejose baltose palapinėse, įrengtose laidotuvių proga.
R. Mugabe našlė Grace (Greis) ir jų vaikai lydėjo karstą, uždengtą Zimbabvės vėliava.
Tarp susirinkusiųjų nebuvo jokių aukšto rango vyriausybės pareigūnų.
R. Mugabe šeima nusprendė palaidoti Zimbabvės įkūrėją Kutumoje po kelias savaites trukusio ginčo su vyriausybe, norėjusia, kad palaikai ilsėtųsi Nacionalinių didvyrių laukuose Hararėje.
Toje vietovėje, skirtoje veikėjams, laikomiems Zimbabvės išvadavimo judėjimo didvyriais, buvo statomas specialusis mauzoliejus.
R. Mugabe, buvęs partizanų lyderis, 1980 metais tapęs pirmuoju nepriklausomos Zimbabvės vadovu, valdžioje šioje Pietų Afrikos valstybėje išsilaikęs iki 2017-ųjų, kai buvo nuverstas kariškių.
Jis taip pat pagarsėjo kaip panafrikanizmo ideologijos šalininkas, užbaigęs baltųjų mažumos valdymą ir padėjęs užtikrinti geresnį švietimą ir sveikatos apsaugą neturtingų juodaodžių daugumai.
Vėliau R. Mugabe ėmėsi represijų ir bauginimo, kad sutriuškintų disidentus. Jis tapo tarptautinės bendrijos atstumtuoju dėl sprendimo nusavinti baltųjų valdytus ūkius.
Zimbabviečiai yra labai susiskaldę dėl R. Mugabe palikimo.