Jungtinės Karalystės aukščiausioji teismo institucija antradienį padarė išvadą, kad konservatorius lyderis pasielgė neteisėtai, įšaldydamas parlamento darbą penkioms savaitėms, likus nedaug laiko iš planuojamo šalies išstojimo iš Europos Sąjungos.

Tačiau B. Johnsonas nė kiek neatgailavo, stojęs prieš naujai susirinkusius Bendruomenių Rūmų narius, ir pakartojo, kad yra pasiryžęs išvesti Britaniją iš ES spalio 31-ąją, net jeigu iki to laiko nepavyktų suderinti susitarimo su Briuseliu dėl tolimesnių ryšių.

Premjeru pareiškus, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra „neteisingas“, jo žodžius palydėjo Konservatorių partijos įstatymų leidėjų pritariami šūksniai.

Anksčiau paragintas atsistatydinti B. Johnsonas pats pakvietė leiboristus ir kitas opozicijos partijas inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe ir sakė, kad ketvirtadienį skirtų laiko tokiam balsavimui.

„Ar jie išdrįs veikti, ar atsisakys prisiimti atsakomybę ir nedarys nieko, tik dvejos ir vilkins?.. Ko jie bijo?“ – klausė premjeras.

Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas savo ruožtu paragino B. Johnsoną atsistatydinti, nes „jis nėra tinkamas postui, kurį užima“

Vis dėlto J. Corbynas pažymėjo nepalaikysiantis siūlymo surengti pirmalaikius rinkimus, kol nėra pašalintas pavojus, kad premjeras išves JK iš Bendrijos be jokios išstojimo sutarties.

Likus savaitei prieš anksčiau šį mėnesį paskelbtą parlamento darbo sustabdymą įstatymų leidėjai priėmė teisės aktą, įpareigojantį B. Johnsoną prašyti Europos Sąjungos dar kartą atidėti „Brexit“, jeigu jam nepavyktų užsitikrinti sutarties dėl išstojimo sąlygų.

„Jeigu jis nori rinkimų - gaukite pratęsimą, ir [tuomet] surenkime rinkimus“, – kalbėjo J. Corbynas.

Vienas konservatorių šaltinis savo ruožtu sakė, kad vyriausybė ketvirtadienį sieks sustabdyti parlamento darbą trims ateinančios savaitės dienoms, kad būtų galima surengti šios centro dešiniosios partijos metinį suvažiavimą.

Yra įprasta, kad parlamento darbas rugsėjį yra įšaldomas, kol įvyksta visų partijų metiniai suvažiavimai, bet įstatymų leidėjai šiuo metu yra taip smarkiai įpykę, kad gali nubalsuoti prieš šį planą.

„Paralyžiuotas parlamentas“

B. Johnsonas, premjeru tapęs liepą, sakė nurodęs sustabdyti parlamento darbą penkioms savaitėms iki spalio 14-osios vien tam, kad būtų parengta nauja įstatymų leidybos programa.

Tačiau kritikai kaltina jį tokiu būdu pamėginus nutildyti parlamentarus itin svarbiu metu, kai „Brexit“ sąlygos vis dar nėra nustatytos, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo 2016-ųjų referendumo dėl JK narystės Bendrijoje.

Antradienį vienuolika Aukščiausiojo Teismo teisėjų vienbalsiai nutarė, kad B. Johnsono sprendimas rekomenduoti karalienei Elizabeth II sustabdyti parlamento darbą buvo neteisėtas.

Pasak jų, tokiu būdu buvo siekiama žlugdyti parlamento planus, todėl teismas paskelbė parlamento darbo įšaldymą negaliojančiu.

Tačiau B. Johnsonas, anksčiau nei planuota parskridęs iš Niujorke vykstančios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijos, kad galėtų kreiptis į įstatymų leidėjus, apkaltino parlamentarus mėginant sužlugdyti „Brexit“.

Parlamentas buvo „įstrigęs, paralyžiuotas ir atsisakė išpildyti žmonių prioritetus“, – kalbėjo premjeras.

„Šis parlamentas turi arba nesikišti ir leisti vyriausybei įvykdyti „Brexit“, arba surengti balsavimą dėl pasitikėjimo ir pagaliau sulaukti rinkėjų atpildo dienos“, – pridūrė jis.

B. Johnsono atstovas sakė, jog jeigu šią savaitę nebus surengtas balsavimas dėl pasitikėjimo, tai būtų laikoma mandatu tęsti premjero „Brexit“ strategiją.

Ministras pirmininkas anksčiau jau dukart mėgino išprovokuoti pirmalaikius rinkimus, tikėdamasis pasinaudoti apklausų demonstruojamu rinkėjų palaikymu jo griežtai pozicijai dėl „Brexit“.

Vis dėlto pirmalaikiams rinkimams paskelbti reikalingas dviejų trečdalių parlamentarų palaikymas, o 650 vietų Bendruomenių Rūmuose B. Johnsonas neturi netgi paprastos daugumos.

„Negalime pasitikėti šiuo ministru pirmininku, jo laikas turi pasibaigti – jo melavimo, sukčiavimo ir įstatymų viršenybės nepaisymo dienos“, – sakė Škotijos nacionalinės partijos (SNP) frakcijos Vestminsteryje lyderis Ianas Blackfordas.

„Jis turėtų atsistatydinti, bet jeigu to nepadarys – taip, opozicija privalo susivienyti, kad surengtų balsavimą dėl pasitikėjimo ir nuverstų šią chaotišką vyriausybę“, – pabrėžė jis.

Derybos su ES

Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo paskelbta po kelių B. Johnsono pralaimėjimų parlamente. Didžiausią žalą jam daro Bendruomenių Rūmų priimtas teisės aktas, įpareigojantis neleisti įvykti „Brexit“ be jokio susitarimo.

B. Johnsonas tebetvirtina, kad išves Britaniją iš ES spalio 31-ąją. Tačiau jeigu jam nepavyks rasti spragos naujai priimtame įstatyme, premjeras tai galės padaryti tik užsitikrinęs susitarimą su Briuseliul.

Premjeras siekia pakeisti sąlygas, dėl kurių susitarė jo pirmtakė Theresa May, nors įstatymų leidėjai jos vyriausybės pasiektą susitarimą balsuodami triskart atmetė. B. Johnsonas tikina, kad šiuo klausimu daro pažangą.

Trečiadienį jis tvirtino, kad formuojama alternatyva didžiausio nepritarimo sulaukusiai „apsidraudžiamajai priemonei“ dėl sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos, galinti užtikrinti, kad Britanija neliks neribotą laiką pririšta prie ES muitų sąjungos.

Tačiau Bendrijos lyderiai padėtį vertina kur kas pesimistiškiau.