Netrukus po apsikeitimo kaliniais Ukrainos prezidentas V. Zelenskis gavo neįprastą dovaną – plastikinį indelį, apklijuotą žydra ir geltona popierinėmis juostelėmis – tai Ukrainos vėliavos spalvos. Penkerius Rusijos kalėjime praleistus metus režisierius Olegas Sencovas jame laikė arbatą ir slėpė nuo kalėjimo prižiūrėtojų, kurie tik ir taikėsi jį atimti bei nuplėšti vėliavą, praneša žurnalistas Christianas Eschas.
O. Sencovas norėtų, kad indelis kuo greičiau prisipildytų tų ukrainiečių kalinių, kurie tebelaukia išlaisvinimo Rusijos kalėjimuose, ant krūtinės tvirtinamais ženkleliais.

V. Zelenskis priešrinkiminės kampanijos metu žadėjo, kad padarys viską, jog užbaigtų karą Donbase ir sugrąžintų įkalintus ukrainiečius. Kad jis kalbėjo rimtai, parodė didelio masto apsikeitimas belaisviais su Rusija, įvykęs rugsėjo pradžioje. Po apsikeitimo laisvę atgavo ir O. Sencovas.

„Klausimas toks: ar šis apsikeitimas belaisviais reiškia persilaužimą Kijevo ir Maskvos santykiuose? Jei atsakymas yra teigiamas, tuomet koks bus kitas tikėtinas žingsnis?“ – svarsto „Der Spiegel“.

„Pažanga, žinoma, padaryta. Suplanuotas susitikimas aukščiausiu lygiu: dalyvaujant Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Vokietijos kanclerei Angela Merkel, V. Zelenskis ir V. Putinas Paryžiuje turės nustatyti tolesnius konflikto Donbase sprendimo žingsnius. Tai bus pirmas viršūnių susitikimas naudojant vadinamąjį normandiškąjį formatą per pastaruosius trejus metus. Po Euromaidano revoliucijos nuo Kijevo atsiskyrusi Donbaso teritorija faktiškai yra Rusijos žinioje“, – teigiama straipsnyje.

Jau tą dieną, kai V. Zelenskis priėmė iš O. Sencovo dovaną, Maskva numalšino jo entuziazmą: susitikimas Paryžiuje galimas ne anksčiau kaip spalio mėnesį, pranešė V. Putino padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.

V. Zelenskis gi norėjo susitikti rugsėjį. Jis skuba. Maskva – ne. Taip pat Ukrainos prezidentas siūlė netrukus po pirmojo apsikeitimo belaisviais surengti dar vieną, tačiau ir šiuo atžvilgiu Maskva nuspaudė stabdžius.

V. Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo teigimu, tokiam apsikeitimui būtinas „labai, labai kruopštus ir, ko gero, ilgai truksiantis pasiruošimas“.

Todėl neaišku, kada prisipildys O. Sencovo prezidentui padovanotas indelis, – konstatuojama žurnale.

„V. Zelenskio tempui priešinamasi ne tik Maskvoje, bet ir Kijeve, tegul ir dėl kitų priežasčių. Kijeve bijoma, kad prezidentas skubėdamas padarys Rusijai tokių nuolaidų, dėl kurių vėliau gali tekti pasigailėti“, – pažymi C. Eschas.

Jau ir rugsėjo pradžioje surengto apsikeitimo belaisviais kaina buvo aukšta. Ukrainai, be kita ko, teko Rusijai atiduoti Volodymyrą Cemachą, kuris yra laikomas vienu iš įtariamųjų 2014 m. numušto Malaizijos oro linijų „Boeing“ lėktuvo byloje. Maskvos nuolaidos, palyginti su šiomis, atrodo nereikšmingos. Rusijai vis tiek būtų tekę paleisti į laisvę 24 Ukrainos jūreivius, vadovaujantis Hamburge įsikūrusio Tarptautinio jūrų teisės tribunolo sprendimu.

„Palyginti su apsikeitimu belaisviais, derybos dėl Donbaso yra gerokai sudėtingesnės. Nors 2015 m. Minsko susitarime bendrais bruožais nurodyta, kaip vyriausybė Kijeve gali susigrąžinti separatistinių regionų kontrolę, nuostatose yra daug povandeninių akmenų ir nuostatų negalima interpretuoti vienareikšmiškai“, – nurodo straipsnio autorius.

„Kad ir kaip stipriai V. Zelenskis trokšta greitos sėkmės, jis susiduria su vis didesnėmis kliūtimis“, – reziumuojama „Der Spiegel“.