Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Irano vadovas Hassanas Rouhani pirmiausiai atskirai susitiko su R. T. Erdoganu, o vėliau visi trys lyderiai pradėjo savo penktąjį bendrą dėl konflikto Sirijoje nuo 2017 metų.

Iranas ir Rusija uoliai remia Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, bet Turkija ragino jį nuversti ir palaikė opozicijos kovotojus.

Tačiau dabar, kai B. al Assado pozicijos atrodo vis labiau užtikrintos, Turkija sutelkė dėmesį į pastangas išvengti masinio pabėgėlio antplūdžio iš Idlibo provincijos Sirijos šiaurės vakaruose.

„Visiškai sutariame, kad reikia siekti tvaraus politinio sprendinio dėl Sirijos politinės vienybės ir teritorinio vientisumo“, – prasidėjus viršūnių susitikimui pareiškė R. T. Erdoganas.

Turkija susirūpinusi dėl nesiliaujančio Sirijos pajėgų veržimosi į Idlibą, padedant Rusijos aviacijai, nors buvo keliskart skelbiamos paliaubos.

Idlibe veikia 12 Turkijos stebėjimo postų, įkurtų pagal prieš metus pasiektą susitarimą su Rusija nustatyti buferinę zoną, kad būtų užkirstas kelias didelio masto Sirijos vyriausybės pajėgų puolimui.

Pastaruoju metu šie postai pakliuvo į pavojingą padėtį: vienas jų buvo atkirstas nuo likusios Idlibo dalies, kai Sirijos pajėgos praeitą mėnesį reikšmingai pasistūmėjo.

Rusijos aviacija taip pat tęsė smūgius regione, nepaisant rugpjūčio 31-ąją Ankaros ir Maskvos sudaryto naujausio susitarimo nutraukti ugnį.

„Deeskalavimo zona neturi būti teritorija ginkluotoms provokacijoms, – prasidėjus susitikimui sakė V. Putinas. – Turime imtis papildomų priemonių, kad visiškai sunaikintume teroristų grėsmę, kylančią iš Idlibo zonos.“

Menki lūkesčiai

Turkijos prezidentūra nurodė, kad lyderiai aptars vėliausius įvykius Sirijoje ir pastangas „užtikrinti būtinas sąlygas pabėgėlių savanoriškam grįžimui; diskutuos, kokių bendrų žingsnių reikia imtis artimiausiu laikotarpiu, siekiant tvaraus politinio sprendinio“.

Maskva siekia pažangos formuojant konstitucinį komitetą, turintį vadovauti tolesniam Sirijos konflikto politinio sprendinio įgyvendinimo etapui.

Tai suteiktų V. Putinui politinę pergalę, galinčią papildyti jo karinius laimėjimus, sakė analitinio centro „International Crisis Group“ Sirijos ekspertė Dareen Khalifa.

Po susitikimo su H. Rouhani Rusijos lyderis išreiškė viltį, kad jau pasiektas konstitucinio komiteto galutinis etapas.

Tačiau D. Khalifa sakė, kad didelių lūkesčių neverta puoselėti.

Net jeigu lyderiai sugebėtų susitarti, kad sudarys šį komitetą, „lieka daugybė neišspręstų klausimų dėl politinio proceso ateities, įskaitant režimo gebėjimą ir norą imtis kokio nors pobūdžio politinių reformų“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitikė.

Visi šio susitikimo dalyviai daug dėmesio skyrė praeitą savaitgalį įvykdytoms atakoms Saudo Arabijo naftos kompleksuose. Vašingtonas dėl jų apkaltino Teheraną, ir tai dar labiau padidino įtampą tarp JAV ir Irano, o regionas atrodo priartėjęs prie dar vieno konflikto slenksčio.

Iranas atliko itin svarbų vaidmenį Sirijos kare, bet pastaraisiais mėnesiais menkiau reiškėsi. Teheranas labiausiai susitelkęs į pastangas duoti atkirtį Izraeliui ir JAV.

„Amerikos karinių pajėgų buvimas Jungtinių Tautų narėje ir nepriklausomoje valstybėje, tokioje kaip Sirija, kelia pavojų jos teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam suverenitetui“, – prasidėjus susitikimui sakė H. Rouhani.

„Amerikos pajėgos turėtų nedelsdamos palikti šią šalį“, – pabrėžė jis.

Tuo metu Turkijai dėl Sirijos kyla kitokių rūpesčių.

Ankara ne kartą grasino surengti puolimą prieš Sirijos kurdų pajėgas, kurias laiko Turkijos teritorijoje veikiančių kurdų kovotojų sąjungininkėmis.

Tai didino įtampą tarp Turkijos ir Jungtinių Valstijų, remiančių Sirijos kurdus kaip pagrindines pajėgas, kovojančias su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS).

JAV pažadėjo bendradarbiauti su Turkija, kad kurdų pajėgos būtų atitrauktos nuo jos sienos, bet Ankara teigė, kad iki šiol pasiekta tik „kosmetinė“ pažanga ir kad ji gali pradėti operaciją Sirijos teritorijoje iki šio mėnesio pabaigos.

Turkija 2016 metais buvo surengusi operacijų prieš IS, o 2018 metais – prieš kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG), kurias ji laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), nuo 1984-ųjų tęsiančios kruviną sukilimą Turkijos pietryčiuose, teroristine atšaka.