Rugsėjo 11 dieną lankydamasis Belgrade, M. Zemanas pareiškė tokį sprendimą ketinantis aptarti su Čekijos parlamentarais.
„Hagos tribunolas neseniai pasidalino naujienomis, kuruose išreiškė įtarimų dėl Kosovo atstovų įvykdytų karo nusikaltimų. Manau, kad būtent dėl to atsistatydino ministras pirmininkas. Štai kokia mano asmeninė nuomonė: karo nusikaltimus vykdančiai valstybei ne vieta demokratinių šalių draugijoje“, – pareiškė M. Zemanas.
M. Zemano atstovas Jiri Ovcacekas pritarė prezidento pozicijai, įraše socialiniame tinkle „Twitter“ pritardamas, jog „pasiteiraus Čekijos valdžios, ar būtų įmanoma persvarstyti Kosovo kaip nepriklausomos valstybės statuso pripažinimą“.
Prezidentas neturi įgaliojimų savarankiškai priimti tokį sprendimą.
Liepą prieš apklausiamas Hagos teismo dėl galimai Kosovo išsivadavimo armijos kovotojų prieš du dešimtmečius vykdytų karo nusikaltimų, iš posto pasitraukė Kosovo ministras pirmininkas Ramushas Haradinaj. Nuo to laiko jis eina laikino vyriausybės vadovo pareigas.
R. Haradinaj tvirtina esąs nekaltas, tačiau pareiškė negalėjęs stoti prieš Hagos teismą kaip vyriausybės vadovas. Tai jau antrasis kartas, kai minėtasis politikas, buvęs Kosovo išsivadavimo armijos vadas, dėl kaltinimų iš Hagos priverstas trauktis iš posto.
Reaguodamas į M. Zemano pareiškimą, oficialusis Kosovas pasitraukė iš rugsėjo 12 dieną vykusio viršūnių susitikimo Prahoje, kur kelios Vakarų Balkanų valstybės susitiko su Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos vyriausybių vadovais.
Buvusi Serbijos provincija – Kosovas – nepriklausomybę paskelbė 2008 metais. Nors jo kaip nepriklausomos valstybės statusą visame pasaulyje pripažino per 110 šalių, Belgradas ir jo sąjungininkė Maskva to nepadarė.
Europos Sąjungos tarpininkaujamos Kosovo ir Serbijos derybos, kaip užglaistyti nesutarimus, yra atsidūrusios aklavietėje.