Strasbūre posėdžiaujančiam Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT), be visų kitų klausimų, pavesta nuspręsti, ar Rusija iš tikrųjų kontroliavo Ukrainos teritoriją prieš tai, kai 2014 m. kovo 20 d. Valstybės Dūma ratifikavo sutartį, kurią pasirašė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, taip žengdamas dar vieną žingsnį Krymo aneksijos procese.
Kijevas tvirtina, kad pusiasalį Maskva kontroliavo nuo 2014 m. vasario 27 d.: kad jau tada Rusijos pajėgos žudė ir kankino policijos pareigūnus ir civilius gyventojus. Maskva šiuos tvirtinimus neigia, rašoma Laisvosios Europos radijo portale.
Įvardyta ir daugiau neteisėtų, žiaurių veiksmų, dėl kurių Kijevas kaltina Rusiją. Tai – šventikų ir žurnalistų įžeidinėjimas bei bauginimas. Šiuos kaltinimus Kremlius taip pat atmeta.
Pirmasis posėdyje pasisakęs pranešėjas – Rusijos teisingumo viceministras Michailas Galperinas tikino, kad tuo laiku, kai vyko Krymo perėmimas, Ukrainoje „nebuvo pagal konstituciją veikiančios vyriausybės, o šaliai vadovavo fašistai, netoleravę kalbų, kuriomis kalba tautinės mažumos“. (Taip sakydamas, M. Galperinas turėjo omeny rusus.)
M. Galperinas pripažino, kad Krymo pusiasalyje iš tiesų buvo Rusijos karių, kai Maskva vykdė teritorijos užėmimą, tačiau jų skaičius, anot viceministro, neviršijo 1997-aisiais sudarytoje Juodosios jūros laivyno sutartyje numatytų apribojimų.
Visus Kijevo pateiktus faktus, liudijančius apie žmogaus teisių pažeidimus, M. Galperinas pavadino nepatikimais ir gautais iš trečiųjų šalių šaltinių, o ne vykdant tiesioginę stebėseną.
M. Galperinas įspėjo teismą, kad netrukus bus „atidaryta Pandoros skrynia, pilna politiškai motyvuotų bylų, kurios ateityje užtvindys EŽTT“.
„Ukrainos rašytiniai pareiškimai daugeliu atžvilgių laikytini netinkamais, nes yra politinio pobūdžio, be to, labiausiai pagrįsti propaganda, o ne tiesioginiais įrodymais“, – kalbėjo M. Galperinas.
Ukraina atmetė M. Galperino argumentus, kuriais šis bandė įrodyti, kad Kryme nebuvo vykdoma jokio žiaurumo. Atmetimo pagrindu tapo nepriklausomos, Jungtinių Tautų pateiktos išvados, tik patvirtinusios Kijevo teiginius.
Pasak Beno Emmersono, britų teisininko iš Ukrainos klausimus nagrinėjančios teisinės grupės, Rusija neleido tyrėjams atvykti į Krymą ir dėl šios priežasties yra neįmanoma pateikti daugiau liudininkų parodymų.
Jis pacitavo Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą dėl žmogaus teisių pažeidimų, kurioje, be kita ko, paminėtas Ukrainos policijos pareigūnų kankinimas sukeliant elektrošoką ir naudojant peilius.
„Tai rimti ir patikimi duomenys, kuriuos būtina nuodugniai ištirti, be to, jie daugiau nei viršija bet kokias leistinumo ribas“, – nurodė B. Emmersonas.
EŽTT Ukraina yra pateikusi dar keturias bylas prieš Rusiją. Paprastumo dėlei, bylas, susijusias su Krymu, teismas atskyrė nuo tų, kurios susijusios su Donbasu – rytiniu Ukrainos regionu, kuriame vyksta Rusijos remiamų separatistų kurstomas konfliktas.
Rugsėjo 11 d. EŽTT nutarimo tikėtis nevertėjo. Sprendimas bus paskelbtas tada, kai baigsis teismo svarstymas.