G. Contė sakė, kad jis „labai draugiškai“ kalbėjosi su Europos Komisijos (EK) išrinktąja prezidente Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos prezidentu Donaldu Tusku. Vizitas tapo proga atnaujinti santykius, kadangi Romos ankstesnioji populistinė vyriausybė su Briuseliu buvo susirėmusi keletą kartų.

Ne visi vyriausybės prioritetai pasikeitė, tačiau pakito tie, kurie yra susiję su ekonomika ir migracija. Romos valdžia nori daugiau veikimo laisvės nuo euro zonos fiskalinių taisyklių, kadangi ketina imtis ekspansinio biudžeto politikos ir nori atgaivinti sustingusią ekonomiką.

G. Contė sakė tikintis, kad Europa parodys „daug paramos“ Italijos ekonominiams prioritetams, sakydamas, kad šalies prioritetai sutapo su U. von der Leyen ambicijomis ES. „Mums reikia laiko, o šiuo momentu norime sudaryti susitarimą su Europa Italijos skaitmeninimui; norime savo pramonės sistemą orientuoti į ekologišką ekonomiką“, – sakė G. Contė.

„Dabartinis tikslas yra sumažinti skolą, – pridūrė jis. – Mes nesakome, kad nenorime tvarkyti savo apskaitos. Mes nesakome, kad mūsų tikslas nėra sumažinti skolą, tačiau mes tai norime padaryti per ekonominį augimą.“

Ankstesnioji populistinė vyriausybė jau buvo susidūrusi su nesutarimais su ES, kai pradėjo vykdyti brangias socialinės apsaugos reformas, kurios prieštaravo bloko biudžeto taisyklėms ir nesumažino Italijos skolos. Vyriausybė gynėsi, kad buvo teikiama pirmenybė žmonių poreikiams.

Antradienį U. von der Leyen įpareigojo italų paskirtąjį komisijos narį Roberto Gualtierį būti atsakingą už būtent tas taisykles. Ji išreiškė pasitikėjimą Romos naujuoju finansų ministru R. Gualtieriu, pridurdama, kad jis „gerai išmano mūsų bendrai susitartas taisykles.“

Roma ilgai prašo didesnio migrantų naštos pasidalijimo ES, bandant susitvarkyti su dideliu migrantų kiekiu iš šiaurės Afrikos.

Italija bando siekti laikino mechanizmo, kuriuo migrantus būtų galima paskirstyti, sakė G. Contė. Nedalyvaujančios šalys patirtų finansines pasekmes, pridūrė jis.