Parlamento darbo įšaldymo, dėl kurio nusprendė B. Johnsonas, pradžios ceremoniją temdė protestas, per kurį opozicijos parlamentarai laikė plakatus su užrašais „NUTILDYTI“ ir šaukė „Gėda!“.
Parlamento darbas įšaldytas iki spalio 14 dienos, kai bus likusios maždaug dvi savaitės iki spalio 31-ąją numatomos „Brexit“ datos.
B. Johnsonas rugpjūtį paprašė karalienės Elizabeth II įšaldyti Bendruomenių Rūmų darbą iki spalio 14-osios, kad jis galėtų pristatyti naują – „drąsią ir ambicingą“ – vidaus darbotvarkę.
B. Johnsonas griežtai kritikavo opoziciją už balsavimą prieš jo raginimą kitą mėnesį surengti pirmalaikius rinkimus. Jis kalbėjo baigiantis naktiniams debatams, po kurių prasidėjo ministro pirmininko pasiektas, prieštaringai vertinamas parlamento darbo įšaldymas penkioms savaitėms.
Pasak B. Johnsono, jis „stengsis gauti susitarimą“ per kitą mėnesį Briuselyje įvyksiantį viršūnių susitikimą.
„Nors opozicija bėga nuo savo pareigos atsakyti tiems, kurie mus čia atsiunčia, ji negali slėptis amžinai, – sakė jis. – Ateis akimirka, kai žmonės pagaliau gaus progą pasakyti savo verdiktą.“
Minėtas balsavimas buvo paskutinis nepaklusnumo pademonstravimas per audringą parlamento sesiją, kurios metu B. Johnsonas taip pat pralaimėjo kitą balsavimą dėl reikalavimo vyriausybei paskelbti konfidencialius dokumentus apie galimą „Brexit“ be sutarties poveikį.
Opozicija sako, kad neleis surengti pirmalaikių rinkimų, kuriems pagal Didžiosios Britanijos įstatymus reikia dviejų trečdalių daugumos parlamente pritarimo, kol B. Johnsonas nepasieks naujo susitarimo su Europos Sąjunga arba neatidės „Brexit“, kuris dabar numatomas spalio 31-ąją.
Ministras pirmininkas tvirtino, kad išstojimo iš ES neatidės, nors per pastarąsias kelias dienas parlamente buvo prastumtas įstatymas, įpareigosiantis B. Johnsoną prašyti ES trims mėnesiams atidėti „Brexit“, jei jam nepavyks iki spalio 19-osios sudaryti susitarimo su bloku.
„Ši vyriausybė daugiau neatidės „Brexit“, – tvirtino jis.
Šios parlamento darbo pertraukos laikas ir ilgesnė nei įprastai trukmė sukėlė pasipiktinimo bangą.
Anksčiau pirmadienį Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II suteikė oficialų teisės akto, kuris įpareigos vyriausybę atidėti „Brexit“, patvirtinimą, pirmadienį paskelbė Lordų rūmų atstovai. Išstojimą iš ES premjeras privalės atidėti tuo atveju, jeigu iki „Brexit“ termino jam nepavyktų su ES vadovais susitarti dėl naujo susitarimo
Įstatymas įpareigos premjerą Borisą Johnsoną prašyti Europos Sąjungos trims mėnesiams atidėti „Brexit“, jei jam nepavyks iki spalio 19-osios sudaryti susitarimo su ES.
„EUWithdrawal6Bill“ gavo karališkąjį pritarimą“, – sakoma Lordų Rūmų paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime, kuriame minimas naujasis įstatymas. B. Johnsonas sako, kad šis teisės aktas suriš jo rankas, jam mėginant išsiderėti naują susitarimą Briuselyje, o jo oponentai savo ruožtu tvirtina, jog tai yra būtina atsargumo priemonė, kuri padės išvengti ekonominės katastrofos.
Galiausiai sprendimą, ar leisti vėl atidėti „Brexit“, jei nepavyks susitarti dėl „skyrybų sutarties“, turės vienbalsiai priimti visų ES narių lyderiai.
Tačiau minimame įstatyme numatyta svarbių apribojimų, ką gali ir ko negali daryti britų premjeras. Tuo metu JK vyriausybė, pasak užsienio reikalų sekretoriaus Dominico Raabo, žada kreiptis dėl to teisės akto į teismą.
Toliau pateikiame pagrindines įstatymo, kurį B. Johnsonas vadina „pasidavimo“ dokumentu, nuostatas.
Spalio 19-osios terminas
Įstatymo tekste sakoma, kad jei iki spalio 19-osios vyriausybė nebus pasiekusi „skyrybų sutarties“ su ES, JK premjeras privalės prašyti Briuselio atidėti „Brexit“ iki 2020-ųjų sausio 31-osios.
Šis terminas nustatytas po ES viršūnių susitikimo, vyksiančio spalio 17–18 dienomis, ir dabar numatytos „Brexit“ datos – spalio 31-osios. Vienintelė išimtis būtų, jei parlamentarai iki spalio 19-osios pritartų išstojimo iš ES be sutarties scenarijui, bet tai yra menkai tikėtina.
„Šio įstatymo tikslas yra užtikrinti, kad JK nepaliks Europos Sąjungos spalio 31 dieną neturėdama susitarimo, nebent tam pritartų parlamentas“, – sakė įstatymą pristatęs leiboristų parlamentaras Hilary Bennas.
Tuo metu B. Johnsonas tvirtina nepritarsiantis jokiam „Brexit“ atidėliojimui ir sako, kad minimas teisės aktas kenkia vyriausybės pozicijai derybose su Briuseliu bei verčia Londoną priimti bloko sąlygas.
Laiškas ES Tarybai
Teisės akte taip pat yra laiško, kurį premjeras turės parašyti ES Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui, tekstas. „Jungtinė Karalystė siekia tolesnio pratęsimo“, – sakoma tame laiške.
Tekste taip pat priduriama, kad „Brexit“ gali įvykti ir anksčiau, jei iki sausio 31-osios būtų ratifikuotas susitarimas.
Dviejų dienų limitas
Pagal minimą įstatymą premjeras turėtų nedelsdamas priimti ES lyderių pasiūlymą atidėti „Brexit“ iki sausio 31 dienos. Jei ES pasiūlytų kitokią datą, premjeras turėtų per dvi dienas priimti pasiūlymą.
Vienintelis kelias jo atsisakyti tokiu atveju būtų parlamento sprendimas nepritarti tokiam ES pasiūlymui.
Daugiau atidėliojimų?
Jei bus susitarta dėl „Brexit“ atidėjimo, vyriausybė iki lapkričio 30 dienos turės paskelbti ataskaitą, kurioje bus „paaiškinta, kokios pažangos pasiekta derybose dėl Jungtinės Karalystės santykių su Europos Sąjunga“.
Vėliau, iki sausio 10-osios, vyriausybė turės parengti kitą ataskaitą, kurioje būtų išdėstyti jos „Brexit“ planai. Jei iki sausio 31 dienos vis dar nebus pasiekta susitarimo, įstatymas numato, kad „Brexit“ turėtų būti dar kartą atidėtas.
Teisės aktas įpareigoja vyriausybę informuoti apie situaciją bent kas 28 kalendorines dienas nuo vasario 7-osios iki kol bus pasiektas susitarimas su ES arba kol kitaip nenuspręs Bendruomenių Rūmai. B. Johnsonas yra sakęs, kad šis įstatymas lems „Brexit“ atidėliojimą „potencialiai ilgiems metams“.
„Silpnėjantis parlamentas“
Britai 2016-aisiais nubalsavo už pasitraukimą iš ES. Praėjus trejiems politinių kivirčų metams parlamentas vis dar negali apsispręsti, kaip įgyvendinti tą sprendimą.
B. Johnsonas sako norįs, kad būtų peržiūrėtas susitarimas, kurį su Briuseliu parengė jo pirmtakė Theresa May ir kurį triskart atmetė įstatymų leidėjai. Tačiau jis tvirtina, kad šalis bet kokiu atveju – su vadinamąja skyrybų sutartimi ar be jos – turi spalio 31 dieną palikti ES.
Praėjusią savaitę B. Johnsono vyriausybė liko be daugumos Bendruomenių Rūmuose, kai premjeras pašalino iš Konservatorių partijos frakcijos 21 parlamentarą, kartu su leiboristais balsavusį už teisės aktą dėl „Brexit“ atidėjimo tuo atveju, jei nebus sudarytas susitarimas su Briuseliu.
Pirmadienį turintis įsigalioti įstatymas įpareigotų B. Johnsoną bent iki sausio atidėti „Brexit“, jei jam nepavyktų sudaryti sutarties su ES.
Šio teisės akto priėmimas parlamente išprovokavo vyriausybės pasipiktinimą.
Tačiau šališkumu euroskeptikų stovyklos kaltinamas Bendruomenių Rūmų pirmininkas J. Bercow, paskelbęs, jog spalio 31 dieną paliks šį postą, griežtai įspėjo vyriausybę, kad ji negali nepaisyti parlamento.
„Mes silpniname šį parlamentą keldami pavojų patys sau“, – sakė jis.