Akylesni rinkėjai netruko pastebėti, kad visi „Vieningosios Rusijos“ nariai balotiruojasi kaip nepriklausomi kandidatai, tarsi norėtų atsiriboti nuo populiarumą vis labiau prarandančios V. Putino partijos, rašoma portale „Politico“.

Tačiau net ir šis manevras partijai nepadėjo sostinėje išsaugoti savo mandatų skaičiaus. Iš 45 vietų Maskvos taryboje partijos kandidatai gavo 25 (15 mažiau, nei turėjo iki šiol).

Atvejis, kada „Vieningoji Rusija“ nesiryžo (oficialiai!) iškelti nė vieno kandidato į miesto dūmą, yra pirmas nuo pat jos suformavimo 2001-aisiais. Kampanijos afišose nematyti nė partijos logotipo – balto lokio, kitados masiškai figūruodavusio agitaciniuose stenduose. Opozicijai atstovaujantys aktyvistai vis dėlto pasistengė kiek pakoreguoti plakatus su neva nepriklausomų kandidatų iš V. Putino partijos atvaizdais: daugelis buvo apklijuoti lipdukais su užrašu „Atsargiai! „Vieningosios Rusijos“ kandidatas.“

„Kandidatas, viešai pripažįstantis, kad yra „Vieningosios Rusijos“ narys, automatiškai ima kelti nepasitikėjimą, – paaiškino Konstantinas Gaaze iš Maskvos Carnegie centro. – Ta partija dabar beveik mirusi.“

Prie gana sparčiai smunkančio „Vieningosios Rusijos“ populiarumo gerokai prisidėjo prieštaringai vertinamas sprendimas penkeriais metais pailginti pensinį amžių. Įtakos turėjo ir virtinė įtariamos korupcijos atvejų. Visa tai gerokai komplikuoja ne tik tolesnio partijos dominavimo Rusijos parlamente perspektyvas, bet ir tikėtinas V. Putino pastangas likti valdžioje ir po 2024-ųjų, t. y. savo prezidentavimo kadencijos (formaliai paskutinės) pabaigos.

Kaip rodo Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro VCIOM balandžio mėnesį paskelbti apklausos rezultatai, „Vieningosios Rusijos“ kandidatus į miesto dūmą ketino palaikyti tik 22 proc. Maskvoje gyvenančių rinkėjų. 37 proc. nurodė pasirinksiantys nepriklausomą kandidatą. Remiantis Sankt Peterburgo politikos fondo (nepriklausomas tyrimų centras) liepos mėnesį surengtos apklausos rezultatais, tik 11 proc. maskviečių šiuo metu palaiko „Vieningąją Rusiją“. K. Gaaze vertinimu, kalbant apie tai, kiek procentų centriniuose, netoli Kremliaus esančiuose, rajonuose – tuose, kuriuose tarpsta liberalios idėjos, – gyvenančių piliečių galėtų remti V. Putino partiją, tektų įvardyti vienženklius skaičius.

Buvimo nepriklausomu triuką pernai išmėgino ir pats V. Putinas. Triukas lyg ir pasiteisino: kai paliko „Vieningąją Rusiją“ prezidento rinkimų kampanijos laikotarpiu, jis buvo perrinktas šalies vadovu. Vis dėlto pastaraisiais metais, su pagreičiu didėjant skurdui, Rusijos prezidento reitingai nusmuko iki beveik rekordinių žemumų.

Statusu „nepriklausomas“ prisidengusiems savo kandidatams į miesto dūmą „Vieningoji Rusija“ užtikrino dosnią finansinę paramą. Remiantis Maskvos rinkimų komisijos turimais duomenimis, daugiau nei 30 kandidatų, turinčių sąsajų su V. Putino partija, yra gavę maždaug 800 mln. rublių (10,9 mln. eurų) iš organizacijų, susijusių su „Vieningąja Rusija“ ir „Visos Rusijos liaudies frontu“ – dar viena Kremliaus remiama organizacija.

Maskvoje besidarbuojantis V. Putino partijos lyderis Andrejus Metelskis paneigė prielaidą, kad sprendimas balotiruotis nepriklausomų kandidatų statusu yra su „Vieningąja Rusija“ susijusių asmenų bandymas suklaidinti rinkėjus. Jis dargi tvirtino, esą tai – akivaizdus politinio ryžto demonstravimas. „Nesislepiame po partijos vėliava, – gegužės mėnesį jis rašė socialiniame tinkle „Facebook“. – Nebijome prisiimti asmeninės atsakomybės ir esame pasirengę atsiskaityti rinkėjams.“

Foto: Itar-Tass / Scanpix

Ketvirtadienį Rusijos verslo laikraštis „Vedomosti“ pranešė apie Kremliaus svarstymą neleisti A. Metelskiui dalyvauti rinkimuose dėl įtariamos korupcijos, susijusios su šio politiko nuosavybe Centrinėse Alpėse, kurios vertė – maždaug 78 mln. eurų. Įtarimus, kuriuos A. Metelskis neigia, liepos mėnesį pareiškė pagarsėjęs Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.

Problemų „Vieningajai Rusijai“ kyla ne tik Maskvoje. Remiantis VCIOM skelbiamais duomenimis, visoje šalyje valdančiąją partiją palaiko maždaug 32 proc. rinkėjų. Pernai keturi „Vieningosios Rusijos“ kandidatai pralaimėjo rinkimus į vietos gubernatoriaus postą: juos nurungė varžovai iš Komunistų partijos ir nacionalistinės pakraipos Rusijos liberalų demokratų partijos. Nors formaliai abi šios partijos ir sudaro konkurenciją „Vieningajai Rusijai“, beveik nekyla abejonių, kad yra daugiau ar mažiau kontroliuojamos Kremliaus.

Be didžiulio dėmesio sulaukusių Maskvos miesto dūmos rinkimų, sekmadienį buvo renkami ir 16 Rusijos regionų vadovai, taip pat 13 regioninių parlamentų nariai. Kaip precedento neturintis ėjimas vertinamas ir perrinkimo siekiančių šešių gubernatorių iš „Vieningosios Rusijos“ sprendimas pasiskelbti nepriklausomais kandidatais. Ligšiolinis Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas, buvęs „Vieningosios Rusijos“ padalinio šiame mieste vadovas, buvo vienintelis iš kandidatų, kurio oficialiai nerėmė jokia partija. Artėjant balsavimui jo biografija buvo ištrinta iš „Vieningosios Rusijos“ interneto svetainės. A. Beglovas tvirtina, esą vienintelė jo partija – tauta.

Kaip likti valdžioje

Dėl smunkančių „Vieningosios Rusijos“ reitingų V. Putinas gali būti priverstas permąstyti partijos vaidmenį, kai teks ieškoti būdų, kaip, pasibaigus dabartinei kadencijai, ir toliau likti valdžioje. Pagal Rusijos konstituciją prezidentas negali vadovauti šaliai daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Pakeisti konstituciją pavyktų tik tuo atveju, jei valdančioji partija turėtų du trečdalius siekiančią daugumą parlamente. Šiuo metu tokią daugumą „Vieningoji Rusija“ turi, tačiau dėl mąžtančių jos šansų pavojuje atsiduria ir V. Putino apdairiai sukonstruota politinė sistema.

Liepos mėnesį agentūra „Bloomberg News“ informavo apie Kremliaus svarstymą sumažinti pagal partijos sąrašus parlamente laimimų vietų procentą nuo 50 iki 25. Dėl visų kitų vietų tada būtų galima kovoti regionuose, todėl „Vieningosios Rusijos“ nariai formaliai galėtų balotiruotis kaip nepriklausomi kandidatai. „Kur kas paprasčiau paaukoti partiją ir toliau veikti keliant vadinamuosius nepriklausomus kandidatus“, – sakė analitikas K. Gaaze.

Pasak politikos analize užsiimančios įmonės „R.Politik“ vadovės Tatjanos Stanovajos, nepaisant dabartinio „Vieningosios Rusijos“ nepopuliarumo, reikšmingų, partiją supurtyti galinčių reformų artimiausioje ateityje tikėtis neverta. Taip teigdama analitikė remiasi žiniomis, kad Kremliuje dirbantys patarėjai teikia V. Putinui netikslią informaciją: sako, kad „Vieningosios Rusijos“ reitingai nusmuko vien dėl pensijų reformos, o šiaip situacija yra kontroliuojama ir netgi stabili.

Priminsime, kad miesto dūmos rinkimai vyko po to, kai, vyriausybei lojaliems pareigūnams uždraudus juose dalyvauti Kremliaus kritikams, į gatves išėjo opozicijai prijaučiantys protestantai. Tokio masto protestų nebuvo kilę nuo pat 2012-ųjų.

„Vieningoji Rusija“ nebėra daugelio žmonių interesams atstovaujanti partija, ir Kremlius tai kuo puikiausiai žino, – sakė Liubov Sobol, teisininkė iš A. Navalno antikorupcinės organizacijos. (Šią vasarą L. Sobol buvo paskelbusi 32 dienų bado streiką, taip mėgindama išsikovoti teisę dalyvauti miesto dūmos rinkimuose.) – Tačiau valdžia mėgina atimti iš mūsų teisę dalyvauti rinkimuose ir protestuoti.“

Tiriamosios žurnalistikos svetainėje „Proekt“, dažnai cituojančioje vyriausybės ir kitų jėgos struktūrų šaltinius, praeitą savaitę buvo pranešta apie valdžios sprendimą uždrausti opozicijos kandidatams dalyvauti rinkimuose, priimtą paaiškėjus, kad Kremliaus kritikai gali laimėti ne mažiau kaip devynias vietas miesto dūmoje.

Aleksejus Navalnas

Remiantis Maskvoje veikiančios nepriklausomos organizacijos „Levada Center“ viešosios nuomonės tyrimo rezultatais, kitas rinkimuose dalyvauti siekęs opozicijos aktyvistas Ilja Jašinas 28 proc. lenkė artimiausią savo varžovą, taigi, buvo pašalintas iš kovos.

Nors 45-ių vietų miesto dūma ypač daug galių ir neturi, Kremliaus strategai būgštauja, kad sekmadienį iškovota pergalė leistų opozicijos kandidatams įgyti politinę platformą artėjant 2021-aisiais vyksiantiems parlamento rinkimams.

Nors nė vienam opozicijos kandidatui nebuvo leista dalyvauti miesto dūmos rinkimuose, nei A. Navalnas, nei jo bendražygiai nebuvo nusiteikę pasyviai stebėti tolesnių įvykių. A. Navalnas siekė įgyvendinti strateginį balsavimo planą, kurio tikslas – atimti iš „Vieningosios Rusijos“ daugumą. „Balsuokite už tuos kandidatus, kurie atrodo pajėgiausi susilpninti „Vieningąją Rusiją“ ir pakirsti jos monopoliją“, – ragino jis internete paskelbtame vaizdo įraše.

DELFI primena, kad Maskvoje partijos „Vieningoji Rusija“ kandidatai laimėjo 25 iš 45 vietų miesto dūmoje, anksčiau turėjo 40. Komunistų partija gavo 13 vietų, o vidurio kairioji partija „Teisingoji Rusija“ – tris. Nors abi partijos iš esmės yra opozicinės „Vieningajai Rusijai“, analitikų teigimu, jas daugiau ar mažiau valdo Kremlius.

Nedidelė „perestroikos“ eros liberalų partija „Jabloko“ laimėjo keturias vietas. Jos lyderiui Sergejui Mitrochinui iš pradžių buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, tačiau vėliau Maskvos teismas priėmė jam palankų sprendimą. „Tai – milžiniškas pasiekimas“, – sakė partijai patarinėjęs politikos analitikas Vitalijus Škliarovas.

Taip pat jis pridūrė, jog tai pirmas kartas nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios, kai autentiški opoziciniai kandidatai išrenkami į miesto dūmą.

„Vieningosios Rusijos“ nariai rinkimuose dalyvavo kaip nepriklausomi kandidatai, regis, stengdamiesi atsiriboti nuo partijos, kurios populiarumas vis mažėja.

„Vieningosios Rusijos“ reitingai smuko padidinus pensinį amžių ir augant skurdui. Tačiau nei tokia taktika, nei užfiksuotas sukčiavimas balsuojant, siekiant naudos „Vieningajai Rusijai“, nepadėjo vienam iš svarbiausių partijos narių: sekmadienį „Vieningosios Rusijos“ padalinio Maskvoje lyderis Andrejus Metelskis neteko vietos Maskvos dūmoje.

Visgi vietos valdžios rinkimuose Rusijoje, Rinkimų komisijos duomenimis, Kremliaus partija daugumoje regionų apgynė savo mandatų daugumą.

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ skelbia, kad preliminarūs rezultatai rodo, jog visi sekmadienio rinkimuose dalyvavę Rusijos regionų vadovai ir laikinai vadovų pareigas einantys pareigūnai tvirtai pirmauja.

Pergalę švęs 10 laikinųjų regionų vadovų: savo kandidatūras iškėlę Aleksandras Beglovas Sankt Peterburge, Igoris Babuškinas Astrachanės regione, Valerijus Limarenka Sachalino regione, Aleksejus Teksleris Čeliabinsko regione, Aleksandras Osipovas Užbaikalės teritorijoje ir valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ kandidatai Denisas Pasleris Orenburgo regione, Andrejus Čibisas Murmansko regione, Radijus Chabirovas Baškirijoje, Olegas Chorochordinas Altajaus respublikoje ir Batu Chasikovas Kalmukijoje.

Taip pat laimi trys dabartiniai regionų vadovai – Andrejus Bočarovas Volgogrado regione, Olegas Kuvšinikovas Vologdos regione ir Vladimiras Vladimirovas Stavropolio teritorijoje. Visi jie yra „Vieningosios Rusijos“ kandidatai.

Kaip rodo preliminari Rusijos centrinės rinkimų komisijos ataskaita, įspūdingiausią pergalę pasiekė A. Osipovas, surinkęs 89,61 proc. balsų. Toks skaičius buvo paskelbtas iki pirmadienio 6 val. 30 min. Maskvos (ir Lietuvos) laiku suskaičiavus 99,89 proc. balsų.

Mažiausiai balsų – 56,15 proc. – gavo V. Limarenka. Jo Sachalino regione jau suskaičiuoti visi balsai.

Rinkimai vyko visuose 85-iuose federacijos subjektuose, iš jų 16-oje vyko vadovų rinkimai, 13-oje – vietos parlamentų rinkimai. Balsavimas vyko daugiau kaip 48 tūkst. rinkimų apylinkių, į įvairaus lygio postus kandidatavo 47,6 tūkst. asmenų.

Centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova sekmadienį sakė, kad rimtų pažeidimų, kurie galėtų kelti abejonių dėl rezultatų, per rinkimus nebuvo.

Itin atidžiai stebėti Maskvos dūmos rinkimai buvo laikomi Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno sugebėjimo mobilizuoti opoziciją artėjant 2021-ųjų parlamento rinkimams ir vasarą vykusių masinių demonstracijų, per kurias buvo reikalaujama sąžiningo balsavimo, išbandymu.